Prie paslaptingo Delfų šventyklos slenksčio egzistavo akmenyje išraižyta graikų maksima, kuri teigė: „Homo Nosce te Ipsum“ - Žmogau, pažink save ir tu pažinsi Visatą bei dievus.

Akivaizdu ir aišku, jog galiausiai savęs studijavimas ir ramus apmąstymas baigiasi proto tyla ir ramybe.

Kai protas ramus ir yra tyloje (ne tik intelektualiame lygmenyje, bet kiekviename ir visuose keturiasdešimt devyniuose pasąmoninguose skyriuose), tada pasirodo naujumas. Esmė, sąmonė išnyra iš butelio ir įvyksta sielos pabudimas, ekstazė, samadhi.

Kasdienė meditacijos praktika mus transformuoja iš esmės. Žmonės, kurie nedirba naikindami „Aš“, yra lyg drugeliai, skrajojantys iš vienos mokyklos į kitą. Jie dar turi atrasti savo nuolatinės gravitacijos centrą. Taip jie miršta kaip nevykėliai, niekada nepasiekdami vidinės Esybės Savirealizacijos.

Sąmonės pabudimas įmanomas tik išlaisvinant save iš mentalinio dualizmo ir išvaduojant save nuo antitezių ar intelektualinių bangų kovos.

Bet kokia pasąmoninga, infrasąmoninga ir nesąmoninga giluminė kova yra paverčiama kliūtimi Esmės (sielos) išlaisvinimui.

Kiekviena antitezinė kova (kad ir kokia nereikšminga ir nesąmoninga bebūtų) parodo, apkaltina ir nusitaiko į miglotas vietas, kurios yra ignoruojamos ir nežinomos žmogaus atominiuose pragaruose.

Būtina apmąstyti, stebėti ir suprasti šiuos infražmogiškus aspektus, šias savo miglotas vietas, kad pasiektume absoliučią proto ramybę ir tylą.

Visišką Revoliuciją ir Dialektiko Revoliuciją įmanoma patirti ir išgyventi tik nesant „aš“.

Mėlynasis Laikas ar Ramybės Terapija turi savo pagrindines taisykles, be kurių būtų neįmanoma savęs išvaduoti iš varžančių proto pančių. Šios taisyklės yra:

1. Atsipalaidavimas: Būtinai reikalinga atpalaiduoti kūną meditacijai, joks raumuo neturėtų likti įtemptas. Neatidėliotinai reikia sukelti ir valdyti mieguistumą pasitelkiant valią. Akivaizdu, jog išmintingos mieguistumo ir meditacijos kombinacijos rezultatas bus tai, kas yra vadinama nušvitimu.
   
2. Retrospekcija: Ko mes ieškome retrospekcijoje? „Intelektualus Gyvūnas“, gyvendamas mechanišką gyvenimą, pamiršta Savastį. Taigi jis puola į susižavėjimą. Jis vaikšto su savo miegančia sąmone, neatsimindamas ką jis veikė prieš atsikeldamas iš lovos, nežinodamas savo pirmųjų dienos minčių, nežinodamas savo veiksmų ir vietų, kurias jis aplankė.
   
   Retrospekcijos tikslas yra žinojimo įgijimas apie žmogaus praeities poelgius ar veiksmus. Atlikdami retrospekciją mes neturėtume protui prieštarauti; mes prisiminsime praeities veiksmus, prisiminsime juos nuo retrospekcijos pradžios iki norimos mūsų gyvenimo akimirkos. Mes turėtume studijuoti kiekvieną prisiminimą nesusitapatindami su juo.
   
3. Ramus Apmąstymas: Pirmiausiai, prieš kylant bet kokioms mintims, mes turime pilnai suvokti tai, kaip esame nusiteikę. Ramiai stebėkite savo protą; visą dėmesį sutelkite į bet kurį mentalinį darinį, pasirodantį intelekto ekrane.
   
   Svarbu tapti savo proto sargybiniais esant bet kokiai neramiai veiklai, o tada akimirkai sustoti ir jį stebėti.
   
4. Psichoanalizė: Nagrinėkite, nustatykite ir tirkite kiekvienos minties, prisiminimo, jausmo, prisirišimo, emocijos, apmaudo, t. t. kilmę ir šaknis, kol tai kyla iš proto.
   
   Psichoanalizės metu žmogus turi nagrinėti, nustatyti, tirti ir surasti kiekvienos minties, atsiminimo, vaizdinio ir asociacijos kilmę, priežastį, pagrindą ar fundamentalų motyvą, kai tai išnyra iš pasąmonės gilumos.
   
5. Mantralizacija ar Koanas: Šios fazės tikslas yra:
   
        a) Sujungti mantrų ar koanų magiškas jėgas mūsų vidinėje visatoje.
        b) Pabudinti sąmonę.
        c) Viduje akumuliuoti aukštos įtampos kristiškus atomus.
   
   Šiame psichologiniame darbe Intelektas turi įgauti psichologinę, imlią, vientisą, visuminę, pilnutinę, ramią ir giluminę būseną. Ši visuminė imli būsena yra pasiekiama su koanų ar frazių, kurios valdo protą, pagalba.
   
6. Aukščiausia analizė: Ją sudaro introspekcinės žinios apie patį save. Gilios meditacijos metu susikaupimas yra būtinai reikalingas. Toje būsenoje žmogus dirbs suvokdamas „aš“ ar defektą, kurį nori išskaidyti. Gnostikas studentas koncentruosis į psichologinį Agregatą ir išlaikys jį proto ekrane. Svarbiausia sau būti nuoširdžiu.
   
   Aukščiausia analizė susideda iš dviejų fazių:
   
        a) Savęs studijavimo: Tai reiškia tyrinėjimą mūsų sąmonės gelmėse ir 49 mūsų      pasąmonės lygmenyse; kada tas defektas pirmiausiai pasireiškė mūsų gyvenime, kada      pasireiškė paskutinį kartą ir kuriuo momentu jis stipriau reiškėsi.
   
        b) Savęs atradimo: Tai reiškia tyrinėjimą, koks maistas maitina „aš“. Defektą reikia      suskaidyti, padalinti į įvairias dalis ir kiekvieną dalį išstudijuoti, kad būtų galima      pažinti „aš“ tipą, iš kurių jis kyla ir „aš“ tipą, kurie kyla iš jo.
   
7. Savęs nuteisimas: Tai - studijuojamo defekto pasodinimas į kaltinamojo kėdę. Tai reiškia išnagrinėjimą žalos, kurią jis suteikia sąmonei ir išnagrinėjimą naudos, kurią į mūsų gyvenimą atneštų nagrinėjamo defekto sunaikinimas.
   
8. Malda: Mes užsidegę melsime (prašysime) Dieviškosios Motinos Kundalini, mūsų vidinės ir individualios Motinos; mes nuoširdžiai kalbėsime su Ja ir susitelksime į visus turimus Defektus ir klaidas tam, kad Ji, kuri yra vienintelė galinti išskaidyti „aš“, iš pačių šaknų juos išskaidytų.
   

Malonu ir įdomu lankytis meditacijos salėse (gnostikų šventovėse) kai tik tam yra galimybė.

Būtina visada praktikuoti meditaciją užmerktomis akimis, jog išvengtume išorinio sensorinio suvokimo.

Ištrauka iš knygos „The Revolution of the Dialectic“, pagal Samael Aun Weor

* Daugiau informacijos: Gnostiška Meditacija

__________________