Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Thelema – Valios Stiprybė


„Thelema“ yra graikų kalbos žodis, reiškiantis valios stiprybę. Senuosiuose raštuose, kurie mini Valkirijagnostikų ritualus, yra užrašyta:

„Kas jus vadina thelemitais, neįvykdys jokios neteisybės tol, kol tobulai žinos Žodį.“

Akivaizdu, kad tikras Adeptas yra vadinamas thelemitu. Visi tie adeptai, tokie kaip Jėzus, Mozė, Krišna, Hermis, yra thelemitai. Thelema yra mūsų moto.

Valios jėga iš tikrųjų yra ta jėga, kurią mums reikia panaudoti, norint pasiekti Esybės Savirealizaciją. Labai svarbu tą suprasti, kadangi visas darbas yra paremtas valios stiprybe, thelema.

Norint aiškiai suprasti, kas yra thelema ir kaip mes esame su ja susiję, būtina suprasti Monadą ir, žiūrint iš to taško, suprasti save įvairiuose lygmenyse. Taip mes galėsime aiškiai suprasti thelemą ar valios stiprybę. 

Panagrinėkime savo Monadą, savo Dvasią. Atminkite, kad terminas „Monada“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „monas“, kas reiškia vienybę. Ši vienybė, monas arba Monada yra tai, ką mes vadiname Dvasia. Apie tai mes labai daug kalbame savo paskaitose. 

Mes tvirtinome, kad Monada dalį savęs siunčia į Samsaros Ratą, evoliucijos ir devoliucijos ratą tam, kad save išvystytų. Čia mes matome, kad savo dalies siuntimo į Evoliuciją veiksmas reiškia valios jėgą.

Ir tai būtina tobulai įsivaizduoti, kadangi ta valios stiprybė yra būtent ta jėga, apie kurią mes čia kalbame. Monada yra susijusi su trimis pirminėmis jėgomis ir turi visas neribotas galimybes, kad taptų savirealizaciją pasiekusia Monada arba tuo, ką mes vadiname Paramarthasatja.

Visos Monados turi valią, visos jos turi valios stiprybę, tačiau, norint panaudoti šią valios jėgą, reikia išmokti kaip tai daryti. Taigi pirmas žingsnis yra mūsų pačių valios atskyrimas, siekiant praktikuoti minėtą valią. 

Kitais žodžiais sakant, Esmė, esanti mūsų viduje, kuri yra į pasaulį patenkančios Monados dalis, yra ta pati valios jėga. Panaudodama valios jėgą Monada mokosi naudoti savo galias, savo gebėjimus, savo galimybes. Kaip matote, be valios stiprybės neįmanoma išnaudoti Monados galimybių. Štai kodėl Esmė turi vystytis ir ji tą daro valios pastangomis.

Jūs turite pasinaudoti savo vaizduote, kad galėtumėte pamatyti tas Monadas arba Esybes, kurias mes vadiname Kosmo-kūrėjais. Suvokite, jog šios Esybės turi daug valios jėgų. Jos panaudoja savo valios stiprybę, siekdamos vykdyti Absoliuto arba savo konkretaus Ain Sof, kuris Visatoje pasireiškia Trejybe, Trimurti: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia arba Kether, Chokmah ir Binah, valią.

Akivaizdu tai, jog jų valios stiprybė jau yra išvystyta ir jos veikia; jos žino, kaip tai reikia daryti, jos turi reikalingų žinių. Ir štai kodėl Monadoms, kurios iš Absoliuto patenka į Visatą, kad išmoktų panaudoti savo pačių valią, reikia pagalbos iš tų, kurios jau žino kaip vykdyti savo valią.

Ar matote čia skirtumą? Savirealizaciją pasiekusi Monada žino, kaip panaudoti savo valios jėgą, o tuo tarpu naujos Monados to nežino. Taigi jos turi to išmokti.

Simboliškai kalbant, Dangus yra susijęs su Monada. Viešpaties maldoje yra pasakyta: „Tebūnie Tavo valia, kaip Danguje, taip ir Žemėje.“ Taigi Danguje yra vykdoma Dievo valia. Mums reikia suprasti, kaip ta valia yra įvykdoma ar panaudojama Danguje, t. y. aukštesnėse Visatos dimensijose.

Mes esame čia, Žemėje, simbolinėje filosofinėje Žemėje, kuri yra mūsų fizinis kūnas ir kurioje turi būti išvystyta Dievo valia. O ten Danguje kosmo-kūrėjai vykdo Dievo valią.

Tėvas-SūnusDievas, apie kurį mes čia kalbame, nėra asmuo, o Esybė, kurią mes vadiname Kristumi. Kabaloje jis yra vadinamas Ain Sof Aur, Saulės (Sauliškuoju) Absoliutu. Yra parašyta, jog pirmasis nesuvokiamos dievybės pasireiškimas yra Šviesa. Parašyta, jog Ain Sof, kuris yra ta nesuvokiama dievybė, turi visas jėgas, kad galėtų kurti. Tačiau norėdamas panaudoti savo galias, jis išsiskleidžia į tris jėgas, mums žinomas kaip Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia arba Kether, Chokmah ir Binah.

Akivaizdu, kad tą darydamas, t. y. iš Savęs išskleisdamas tris pirmines jėgas, kad galėtų panaudoti savo galias, Jis panaudoja valios stiprybę, thelemą, jis atlieka veiksmą. Štai kodėl yra parašyta, kad Kristus visada vykdo Tėvo valią.

Mums labai svarbu suvokti čia vartojamų žodžių prasmę, nes kai girdime žodį „tėvas“, mes visada protu priskiriame jam kažkokią tai individualią formą, tačiau tas Tėvas, apie kurį mes čia kalbame, yra Kosminis Bendrasis Visuotinis Kūrėjas, Nesuvokiamasis; jis nėra asmuo, o tai, ką mes vadiname Abstrakčia Absoliučia Erdve.

Neįmanoma erdvei suteikti formą, suteikti pavidalą tam, kas jos neturi. Iš jos atsiranda materija ir energija, tačiau ji nėra nei materija, nei energija. Ji yra kažkas, kas yra nesuvokiama. Štai kodėl ji yra vadinama nesuvokiama dievybe. Ji nėra materija, nėra energija, o - kažkas. Mes ją vadiname „Nebūtimi“, kadangi ji nėra niekas, kas yra susiję su Visata, bet yra kažkas, ko mes nežinome. Taigi kalbėdami apie Absoliutą, mes turime tai suprasti ir suvokti.

Taigi iš tos tuštumos išnyra ta šviesa, kuri lotynų kalboje yra vadinama „lux“ bei „ferre“ arba Liuciferiu, ir kas graikų kalboje yra vadinama Kristumi. Tibetiečių kalboje ji vadinama Avalokitešvara (Čenrezigu), majų kalboje – Kukulkanu, actekų kalboje – Kecalkoatliu, taoizme ji yra vadinama Guanjin.

(Jūs turite matyti skirtumą tarp Guanjin ir Guanšijin, nes jie reiškia ne tą patį. Guanšijin yra moteriškoji pusė – ugninis Kundalini aspektas. Tačiau Guanjin yra tas melodingas balsas - Žodis - sklindantis iš Absoliuto).

Taigi skirtingose religijose ji įgauna daug įvairių vardų. Tačiau tiesa ta, kad tai yra gryna valios jėga – galia, kuri veikia pasitelkdama Visatos išmintį. Štai kodėl yra parašyta, kad ši Esybė, ši jėga, visuomet veikia pagal Dievo valią. Bet mes turime suprasti, jog Tėvas arba Dievas nėra asmuo – tai yra visuotinė (Visatos, galaktikos ar beribės erdvės) jėga. Ir ši valia (ją galite vadinti „Okidanokh spinduliu“) - Ain Sof Aur – kurdama pasidalina į tris pirmines jėgas: Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Ir kaip jums jau žinoma, tai ką mes krikščionybėje vadiname „Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia“ yra minima ir kitose religijose.

Taigi tai, ko nori Absoliutas, ko nori Kosminis Bendrasis Visuotinis Abstraktusis Tėvas (suteikiant šiam žodžiui prasmę, jog Absoliutas yra Kūrėjas) yra tų trijų pirminių jėgų kristalizavimasis mumyse. Matote, kai aš sakau mumyse, aš neturiu omenyje Monados, aš kalbu apie mus pradedant fiziniu kūnu ir keliaujant aukštesniųjų kūnų link. Taip yra todėl, kad Monada jau turi savyje tas tris pirmines jėgas ir naudojasi jomis, tačiau jos nėra savirealizuotos. Tam, kad savirealizuotume tas tris pirmines Visatos jėgas, mes turime pradėti nuo savo fizinio kūno ir keliauti aukštyn.

Tie, kurie yra visiškai išvystę šias tris pirmines Visatos jėgas arba esantys savirealizacijos procese, yra vadinami kosmo-kūrėjais, kadangi tuomet šios trys pirminės jėgos veikia per jų valios jėgą tam, kad atliktų tai, ką jos privalo atlikti. Suprantama, jog ta valia kyla iš Absoliuto (ta valia yra absoliučioji sąmonė – Absoliuto valia).

Dėl to, Monados, pirmą kartą įžengdamos į Visatą, mokosi naudotis savo valios jėga per savo tris pirmines jėgas, kurias jos visos turi savyje. Tai padaryti jos mokosi iš kosmo-kūrėjų.

Monada siunčia Esmę, kuri yra ne kas kita, kaip tik jos pačios valios jėga, mokytis, kadangi ji nėra išvystyta pasaulyje. Ir ji pradeda mokytis kaip panaudoti valios jėgą, iš pradžių tai vyksta mineralų karalystėje, tuomet augalų karalystėje ir tada gyvūnų karalystėje. Taip Monada mechaniškai mokosi, remdamasi kosmo-kūrėjų pamokymais bei šios elementalinės Esmės patyrimais (kai mes kalbame apie mineralų, augalų ar gyvūnų karalystes, mes visada sakome „elementalinės“, kadangi tai yra surišta su Elementalais, su gamtos stichijomis).

Visa valios jėgos prasmė yra viešpatavimas gamtoje. Prisiminkite, jog sanskrito kalboje gamta yra Elementalaivadinama Prakrite. Taigi, kol mes mokomės viešpatauti gamtoje, mes tai darome per stichijas, kadangi stichijos yra Prakritės ir Tatvų kristalizacija įvairiose karalystėse: mineralų, augalų bei gyvūnų.

Mokytojas Samael Aun Weor daugelyje savo knygų teigia, jog stichijos (gamtos stichijų jėgos) yra valdomos elementalų. Kitais žodžiais tariant, stichijos yra valdomos elementalų valia – valia tų Esmių, kurios gamtoje mokosi panaudoti savo valios jėgą. Tačiau jos paklūsta tik tų monadų (angelų, dievų ir Devų) komandoms, kurios jau išvystė savo individualią valios jėgą. Štai todėl, kai jūs gamtoje regite žemės, vandens, oro arba ugnies judėjimą, inteligencija - valios jėga - veikianti tas gamtos stichijas, ir yra elementalai. Monados, kitaip tariant, naudojasi savo Esmėmis, kad galėtų vykdyti angelų nurodymus (kalbėdami apie angelus, mes kalbame apie Mokytojus, Monadas, kurios jau žino, kaip tai padaryti).

Štai kodėl kiekvienoje religijoje jūs visuomet rasite angelus ar Devas - Monadas Mokytojas, kurios yra susiję su įvairiomis gamtos stichijomis. Egzistuoja angelai, siejami su ugnimi, angelai, siejami su oru arba su vandeniu, ar su žeme. Pavyzdžiui, induizmas mums pateikia keturis pavyzdžius:

Agni yra ugnies angelas, jis puikiai žinomas induizme. Jis yra Monada Mokytoja, kuri vadovauja ugnies salamandroms, tai yra tiems Monadų elementalams, kurie išsivystė ugnies stichijoje ir kurių fiziniai kūnai yra mineralai, augalai ar gyvūnai.

Taip pat galite aptikti ir angelą Narayana, kuris yra vandens angelas.

Paralda, kuris yra oro angelas.

Bei Gob, kuris yra susijęs su žeme.

Yra daugybė angelų, susijusių su elementalais ir įvairiuose religiniuose panteonuose jūs galite atrasti daugybę vardų, kadangi jie yra visuotiniai. Monados savirealizuojasi ir tampa atsakingos už atitinkamą stichiją tam, kad pagelbėtų kitoms ten besivystančioms monadoms ugdyti savo valią.

Meksikoje, pavyzdžiui, tarp actekų buvo puikiai žinomas dievas, kurio statula (iškalta iš uolos ir akmens) dabar jus pasitinka prie įėjimo į Antropologijos muziejų. Jo vardas yra Tlalokas. Senovės actekai iškalė akmenyje šio dievo arba angelo, devos ar Monados - galite įvardinti kaip jums labiau patinka – simbolį, simbolį to, kuris turi galią valdyti vandenį.

Taip pat egzistuoja ir kitas dievas, kuris turėjo galią valdyti ugnies stichiją. Jis yra vardu Ueueteotlis. Be jau paminėtų galime aptikti ir dar daug kitų.

Taigi įvairiose religijose jūs galite aptikti skirtingų angelų, susijusių su skirtingomis jėgomis. Pavyzdžiui, yra toks didis angelas Ehekatlis, kuris yra actekų Mokytojas – angelas, kuris padėjo Mokytojui Jėzui perkelti jo fizinį kūną į ketvirtąją dimensiją, kuomet vyko Mokytojo Jėzaus prisikėlimas. Matote, jis yra angelas iš actekų panteono, jis yra didis Mokytojas, gyvenęs Amerikoje ir praeityje turėjęs fizinį kūną. Jis supranta kosminio judėjimo paslaptis, kadangi būdamas dievybe, susijusia su oro stichija, jis dar ir daug išmano apie kosminį judėjimą.

Buvo užrašyta, jog praeityje vyko majų Mokytojų susitikimas, kuriame Ehekatlis pats fiziškai dalyvavo ir štai ką jis tarė susirinkusiems Mokytojams: „Kaip jums žinoma, aš šioje Žemės planetoje esu jau seniai, – būdamas prisikėlęs Mokytojas jis turėjo nemirtingą kūną, – tačiau, deja, šioje planetoje nebėra galinčiųjų suprasti mano mokslą. Aš vis laukiu žmogaus ar žmonių, kurie mokytųsi, tačiau žmonės išsigimsta vis labiau ir labiau. Todėl aš prašau jūsų leidimo palikti šią planetą ir keliauti kiton, kad galėčiau mokyti; aš noriu panaudoti savo mokslą. Taigi aš prašau jūsų leidimo palikti šią planetą.“

Tada majų Mokytojai, dalyvavę tame susirinkime, jam atsakė: „Suteikiame tau leidimą, kadangi tai, ką tu kalbi yra tiesa. Čia nebėra žmonių gebančių suprasti tavo mokslą.“ Taigi Mokytojas Ehekatlis per ketvirtąją dimensiją fiziškai paliko Žemę ir iškeliavo į kitą planetą. Štai kaip Mokytojai gali pasielgti ir, deja, dėl savo degeneracijos, mes praradome fizinę galimybę kažko išmokti. 

Taigi jūs matote, kiek daug iš tikrųjų yra didžių mokytojų, daug didžių individų – savirealizaciją pasiekusių Monadų, kurios gali ne tik pamokyti elementalus arba kitas Monadas (esančias evoliucijos procese), bet ir geba išsiugdyti meistriškumą tam, kad galėtų įsisavinti tam tikrus kosminius dėsnius.

Kartais iškyla klausimas: kodėl jie yra vadinami mokytojais? Atsakymas paprastas - todėl, kad jie moko! Kiekvienas iš mūsų turime skirtingą misiją, skirtingas savybes, kurias turime išlavinti, ir kurių turime mokyti tuos, kurie tik pradeda, nes egzistuoja daugybė (įvairovė). Atminkite, jog yra pasakyta, kad daugybė - tai vienybė, o vienybė - tai daugybė.

Taigi štai taip Esmė, kuri ir yra toji valia, mechaniškai mokosi lavinti valios jėgą. Ją vystydama ir panaudodama savo gebėjimus Monada išsiugdo daugelį savo dalių. Štai kodėl knygoje „Occult Medicine and Practical Magic“ Mokytojas Samael Aun Weor aiškina apie elementalinį (gamtos jėgų) šalininką arba tarpininką, kurį visi turime. Aš turiu konkrečiai savo elementalinį šalininką, taip pat kaip jūs turite savąjį, kadangi Esybė arba pati Monada turi daugelį dalių, kurias turi išvystyti.

Elementalinis šalininkas yra viena iš tų dalių, kurias mes ugdome, pradėdami nuo mineralų karalystės ir kildami į augalų karalystę, o iš jos į gyvūnų karalystę. Tas elementalinis šalininkas žino visą gamtos mokslą, susijusį su evoliucija.

Štai kodėl mes, gnostikai, teigiame, jog dabartiniai evoliucionistai kalba tik apie teorijas. Jei jie iš tikrųjų nori išsiaiškinti evoliucijos dėsnį, ne kaip teoriją, o kaip dėsnį, jie privalo įsitraukti į bendravimą su ta savo Esybės dalimi, kuri yra tasai elementalinis šalininkas. Tada jie prisimins, kaip gamtoje veikia evoliucijos dėsnis – o jis veikia tiksliai pagal Dievo įstatymą. Akivaizdu, kad jis veikia mechaniškai, bet juk taip viskas ir pasideda, išvystoma.

Laikui bėgant, kai Esmė įžengia į humanoido arba „Intelektualaus Gyvūno“ lygmenį, ji gali išvystyti individualią valios stiprybę, jei tik Monada su tuo dirba. Tada Monada individualiai panaudos savo pačios valią valdyti gamtai. Aiškiau kalbant, Monada savo valios jėgą jau yra išvysčiusi, tačiau ta valia yra kolektyvinė – bendra. Ir todėl ji dirba su savo valia bendrai, o ne individualiai; tai mes turime suprasti. Juk viena yra turėti kolektyvinę valią, tačiau visai kas kita naudoti ją individualiai.

Pirmiausia mes turime to išmokti kolektyviškai, kaip kad darome mokykloje. Mes kolektyviškai mokomės kaip daryti viena ar kita: skaičiuoti, skaityti, rašyti ir dar daugelį kitų dalykų. Žingsnis po žingsnio jūs individualizuojate save šioje visuomenėje, kurioje turite ugdyti atitinkamą savo pašaukimą, darantį jus nepriklausomais. Tai yra tik palyginimas, kad geriau suvoktume šį dalyką.

Toks pats principas galioja ir Esmei, Monadai – jos yra kolektyvinės. Tačiau angelai, kurie valdo atitinkamas stichijas, kurie nurodo tiems elementalams paveikti gamtos jėgas, veikia pagal pusiausvyros dėsnį ir jie nėra pririšti prie materijos; vykstant gamtos jėgų judėjimui, fizikai miršta daugybė individų, kiti gimsta ir taip judėjimas tęsiasi mechaniškai, nes, kaip jūs jau žinote, energija transformuojasi į materiją, o materija – į energiją. Visatoje nieko nėra nereikalingo.

Kai jūs nubundate ir suprantate, kaip energija keičiasi į šią materiją, o materija - į šią energiją, jūs tampate nebepriklausomas nuo individualių veiksnių ar jėgų. Jūs tiesiog vykdote tai, ką turite įvykdyti, kadangi Visata ir toliau turi egzistuoti, vystytis. Kiekvieną kartą Absoliutas vis sąmoningiau save suvokia, kadangi visos jo dalys vystosi, įgyja žinių apie save ir ugdo savo valios jėgą.

Problema slypi toje akimirkoje, kai mes įžengiame į žmogiškąjį arba intelektualinį kūną, nes visi kiti fiziniai kūnai (gyvūnų, augalų ir mineralų) turi kolektyvinį Protą. Jų protai yra susieti su evoliucijos dėsniais, tačiau mūsų lygmenyje (kaip „intelektualaus gyvūno“), mes turime specifinį skirtumą – Intelektą, kuris suteikia mums gebėjimus tapti individais, nes mes samprotaujame apie savo valią. Toks intelekto tipas mums suteikia galimybę tęsti savo valios jėgos vystymą, kuri kolektyviškai yra labai gerai išvystyta mums įžengiant į gyvūnų karalystę – „intelektualių gyvūnų“ karalystę.

Mūsų tikslas yra transformuoti tą kolektyvinę valią, kurios išmokome gamtoje, į individualią valios jėgą. Tam Monadai reikalingi tam tikri įrankiai, kadangi mūsų dabar turimų įrankių, kūnų dalelės yra kolektyvinės – tokie kūnai vadinami proto-plazminiais arba mėnuliškais kūnais. Jie priklauso gamtai, kolektyvinei gamtai ir yra vystomi mechaniškai. Taigi Monadai reikalingi įrankiai, kūnai, kurie gali individualiai veikti, kad ji individualiai lavintų savo valią. Tokie kūnai yra vadinami Sauliškaisiais Kūnais. Ir todėl tas, kuris neturi Sauliškųjų Kūnų, individualiųjų kūnų, negali lavinti savo valios, nes mėnulio kūnai (ar tai būtų fizinis, astralinis ar mentalinis) yra mechaniški, kolektyviniai ir jie paklūsta kolektyviniams dėsniams. Štai kodėl yra sunku įgyti individualumą ir, kad to pasiektume, mes turime lavinti savo pačių valios jėgą.

Gamtoje mes sutinkame du dėsnius: evoliucijos ir devoliucijos. Šie du dėsniai egzistuoja kiekvienoje planetoje. Tam, kad viskas tęstųsi, gamtai reikalinga materija, kuri evoliucionuoja ir  materija, kuri devoliucionuoja. Materija, kuri devoliucionuoja, kaip jūs jau žinote, yra infradimensijose. Tai yra materija, kuri kristalizuoja Mėnulio ar mėnuliškas jėgas tam, kad suteiktų stabilumą vidiniams Žemės sluoksniams. Tuo tarpu materija ir energija, kuri evoliucionuoja, paviršiuje pritraukia kitas energijos rūšis gyvybės vystymuisi.

Gamta laisvai mums suteikė mėnulio kūnus, be jokio mūsų valios įsikišimo. Netgi fiziniam kūnui, kurį kiekvienas turime, gauti mums nereikėjo valios pastangų. Visai netikėtai mes jau verkiame lopšyje ir kažkoks milžinas, mūsų tėvas, ima mus ant rankų. Tada mes verkdami sakome: „Vėl, o mano Viešpatie, dar vienas fizinis kūnas“. Vėliau mes tai pamirštame, kadangi viršų paima Ego. Štai kodėl, kai kūdikis gimsta, jis visada verkia - jis žino, koks kartus yra šis gyvenimas.

Problema yra ta, kad mes paklūstame dėsniams, kurių negalime kontroliuoti, tačiau mums duota galimybė išlavinti savo valios jėgą ir tai įveikti. Štai kodėl didžiosios Monados Mokytojos, kurios jau tai pasiekė, nusileido į Žemę mus mokyti. Didis Mokytojas Jėzus atkeliavo prieš 2000 metų sakydamas, kad norėdami įžengti į Dangaus Karalystę, privalome gimti iš naujo. Ta Karalystė yra už mechaniškųjų gamtos dėsnių ribų ir neturi nieko su tuo bendro.

Dar kartą gimti, suprantama, reiškia individualiųjų kūnų sukūrimą, per kuriuos individualioji valios jėga galėtų veikti ir Monada galėtų pasiekti savirealizaciją.

Ar jūs tai matote? Tai yra thelema. Mūsų moto yra thelema, tačiau mes privalome suprasti ir atrasti tam tikrus skirtumus, nes, deja, Esmė, toji valios jėga, toji thelema, kurią mes visi turime, susitapatina su protu ir pojūčiais, kadangi protas visada yra susietas su išoriniu pasauliu. Protą visada žavi gamtos mechaniškumas. Kodėl? Todėl, kad protas, kurį mes turime, priklauso gamtai.

Kaip tik todėl budizme pirmiausiai turite išmokti valdyti savo protą. Protas, kaip jau minėjome daugelyje mūsų paskaitų, yra ego. O ego, būtent, ir yra tie elementai, kurie sukuriami dėl mūsų susižavėjimo išoriniu pasauliu per mūsų pojūčius.

Dabar mes nusileidžiame tiesiai į fizinį kūną, kadangi individualiosios valios jėgos vystymas turi prasidėti būtent šiame kūne ir tęstis iki Tifereth, kas, kaip jūs žinote, yra valia. 

Tiphereth dar vadinama Žmogiškąja Siela, tačiau mes sakome, kad Tiphereth yra valios stiprybė. Tačiau tą valios jėgą instruktuoja mūsų konkretus, individualus Dievas. Ir tai yra labai svarbu žinoti, kadangi niekas negali išvystyti tos valios, jei jis neturi ryšio su savo Monada. Matote? Ir toji valia, suprantama, taip pat yra susijusi su dangiškaisiais dėsniais, su kosmo-kūrėjų, angelų, kurie yra jėgos ir energijos, vykdančios Dievo valią, dėsniais.

Štai kodėl yra parašyta, jog Jėzus, kaip Thelema, teigė: „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ [Evangelija pagal Joną 14:6] Ir taip mes turime tai suprasti, kadangi ne Jėzaus fizinis kūnas mus ten nuves, tai yra ta valios jėga, kuri jau buvo Jėzuje išvystyta ir kuri taip pasakė. Taip yra ir kiekviename iš mūsų, kadangi kiekvienam iš mūsų reikia Dievo valios pagalbos, kuri ir yra Dievo Sūnus.

Dievo valia, Dievo Sūnus, Žmogaus Sūnus – visa tai turi vystytis mumyse, kad mes galėtume vykdyti savo Monados valią – ir tai yra Iniciacijos procesas. Tai nėra tikėjimo dalykas, bet thelemos ugdymas, o tai reiškia veiksmą. 

Pavyzdžiui, mes sakome, kad penki mūsų fizinio kūno pojūčiai yra susiję su tatvomis ir kad taip gamta įeina ir praktikuoja savo jėgą mūsų sąmonėje, kas yra valios jėga. Tačiau kadangi mes mokomės panaudoti valios jėgą, Abelį (pagal Pradžios Knygą), tai Abelis yra labai silpnas, nes Kainas, protas, yra už jį stipresnis.

Kodėl Kainas stipresnis už Abelį? Todėl, kad Kainas yra susijęs su protu, su gamta, su gamtos jėgų mechaniškumu. Tuo tarpu Abelis vykdo tik savo Dievo, savo Monados valią. Todėl ir yra parašyta, jog vidinis Dievas visuomet yra patenkintas tuo, ką daro Abelis, kuris ir yra toji Esmė, besimokanti vykdyti Dievo valią. Kainui tai visiškai nerūpi, jis tenori būti susižavėjęs gamta.

Štai kodėl Biblijoje ir daugelyje kitų šventųjų knygų jūs visada rasite valios jėgą reprezentuojamą kieno nors, kas tarnauja savo Dievui. Pavyzdžiui, knygoje Bhagavadgyta ta valios jėga yra vadinama Ardžuna ir šiuo atveju vidinis Dievas simbolizuojamas Krišna, taigi mes galime sakyti, jog Ardžuna yra Krišnos Bodhisatva.

Deja, kai mes pradedame vystyti valios jėgą, kuri yra Abelis, Kainas visuomet nužudo Abelį, kadangi jis yra stipresnis. Protas yra susijęs su pojūčiais. Mes gauname kokį nors įspūdį iš išorinio pasaulio ir jis patenka į mūsų protą. Tas protas yra tvirtai susietas su gamtos mechaniškumu, jis kontroliuoja mūsų valią (Abelį). Abelis yra proto nužudomas, kai tik protas sužavi gamta, o tai atsiliepia Esmei, kuri tampa valdoma kolektyvinio, gyvuliško proto. Štai taip mūsų sąmonė yra uždaroma proto gniaužtuose vietoj to, kad taptų Dievo valios išraiškos priemone.

Todėl yra parašyta: „Demonius Est Deus Inversus.“ Lotyniškai tai skamba taip: „Demonas yra atvirkštinė Dievo valia“. Kaip tik todėl Vedose yra sakoma, jog ir demonai, ir dievai yra sukurti Šivos, viskas yra sukurta Šivos. Mes klausiame, kaip tai įmanoma? Kaip įmanoma, kad Ain Sof sukuria demonus? Na, šiuo atveju taip: Esmė vis dar nežino, kaip panaudoti save kaip valios jėgą, taigi todėl ji tampa atvirkštine, susižavėjusia, susitapatinusia su protu, su pojūčiais. O būdama atvirkščia ji tampa demonu – tai reiškia, kad tai yra ta pati valios jėga, tik nukreipta devoliucijos keliu.

Ir kaip tik tai vyksta mūsų Žemės planetoje: mūsų pačių valia, Dievo valia, kas ir esame mes, ta Esmė, kuri turėtų vystytis, dabar tarnauja mechaniškajai gamtai; tai yra piktoji valia. Šita piktoji valia yra Dvasiai miręs Abelis, kuris Žemėje yra kaip tarnas, Faraono vergas, o tas Faraonas – Kainas. Taip jūs suprasite izraeliečių kaip vergų Egipte simbolį. Egiptas simbolizuoja fizinį pasaulį, kuriame mes esame susitapatinę su pojūčiais, su protu. O intelektas yra Faraonas, jis pavergia Izraelį, kas šiuo atveju yra Abelis; skirtingi simboliai čia turi tą pačią reikšmę.

Todėl yra būtina, kad Dievo valia nusileistų žemyn ir išlaisvintų Abelį, ir ta Dievo valia, kuri šiuo atveju yra Mozė, suprantama, yra vystymasis, kurį mes turime suprasti. Mes turime išvystyti savo individualųjį Mozę, kad galėtume išlaisvinti Izraelį – visas tas Esmės dalis, kurios yra Dievo valia, įkalinta ego, prote, žudike Kaine.

Todėl yra sakoma, kad Dievo „pragaras“ yra būtent jo meilė mums, kadangi mes esame Dievo dalis, mes esame Jo valia. Tos Dievo dalys, kurios kenčia „pragare“, esame mes, Esmė. Ar jūs tai suprantate? Nes ta Esmė yra Monados dalis. Monada pati nekeliauja į pragarą, o tik jos valia, kuri yra įkalinta ego, ji yra ta Esmė, kuri turi išmokti kaip reikia vystytis.  

Taigi turime suprasti, jog mes esame kojos, o Dievas – smegenys. Tai suprasti yra būtina, nes daugumą laiko mes praleidžiame galvodami, jog Dievas egzistuoja kažkur ir mes esame nuo Jo atskirti, tačiau taip galvoti yra klaidinga; tai ir yra valia. Kojos juda ir neša mus į konkrečią vietą, nes smegenys joms vadovauja.

Nelaimei, kojos nepaklūsta smegenims, kadangi mes nepaklūstame Monadai. Todėl Esmė įžengia į pragarą, kad išskaidytų ego ir išlaisvintų savąją valią. Ar jūs tai suprantate?

Dievui reikia tos valios, kad išvystytų Monadą, Monadai reikia Esmės, kad visiškai išsivystytų. Tai ir yra valia. Tačiau ji virsta piktąja valia ir todėl mes teigiame, kad (kaip jau minėjome iš pradžių) mes turime ugdyti [auklėti] regėjimą, kadangi kai matome „akis“, matome, jog jos gali žvelgti kairėn, dešinėn, aukštyn ir žemyn, taip pat mes galime užsimerkti, jei nieko matyti nebenorime. Būtent dėl to akys yra siejamos su valia. Tas regėjimas ir yra pirmasis žingsnis, kurį privalome žengti; privalome ugdyti savo matymą tam, kad vystytume Esmę, kuri yra susijusi su kankorėžine liauka, nes kankorėžinė liauka yra sielos buveinė, buveinė valios jėgai.

Taigi toji kankorėžinė liauka turi būti sustiprinta ugdant matymą, tačiau ne tik išorinį matymą, bet gundymastaip pat ir vidinį. Kaip tik dėl šios priežasties mums reikalinga Meditacija, nes meditacijos metu yra ugdomas vidinis regėjimas, kad išvystytume Dievo valią. Vystydami Dievo valią mes galime kontroliuoti fizinį kūną.

Šiuo atveju fizinis kūnas yra velnio simbolis. Įprasta yra transformuoti įspūdžius, patenkančius per mūsų pojūčius, atvirkščiu būdu. Taigi mes privalome mokyti velnią. Štai kodėl Jėzus pasakė velniui: „Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk! <...> Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“ [Evangelija pagal Matą 4] Tačiau per pojūčius fizinis kūnas visada gundo valią, įsikūrusią kankorėžinėje liaukoje.

Norėdami priversti kūną tarnauti Dievui mes turime auklėti savo pojūčius. Ir pirmasis žingsnis yra regėjimo ugdymas.

Kaip tik todėl Mokytojas Samael Aun Weor, savo paskaitos Meksike metu, štai ką pasakė apie tą laikotarpį, kai save ugdė: „Žinote, aš jums papasakosiu kai ką, kas man nutiko, - tarė jis, - juk žinote, kaip vyrai žiūri į moteris – įsidėmėdami daugelį detalių, nors teisingiau būtų sakyti - gašliai. Taip yra todėl, kad jų akys tarnauja Kainui. Jie maitina savo geidulius naudodamiesi akimis, todėl kad ta piktoji valia yra Troškimas. Jų Esmė, deja, yra geismų užgniaužta, o troškimas yra susietas su gamta, su gamtos mechaniškumu.“

„Ir akivaizdu, - tarė jis, - kadangi aš buvau puolęs ir manyje gyvavo ego, aš pats turėjau tokį polinkį. Taigi aš daug meditavau, siekdamas ugdyti savo regėjimą, kad galėčiau į moterį žvelgti be geismo. Jei jūs mane atidžiai stebėsite, pamatysite, jog mano akys į moterį visada žiūri aukščiau liemens (ir niekada nuo liemens žemyn). Kartais aš žvelgiu tik į moters veidą, tačiau kad tai pasiekčiau, man teko ilgai kovoti prieš daugelį savo geidulingų ego. Aš meditavau ir naikinau juos, aš to išmokau.“ Ir kuomet mokytojas sako, kad jis išmoko, tai nereiškia, jog tai atsitiko per vieną dieną. Jis to išmoko medituodamas apie savo piktosios valios, kuri yra mūsų pačių Esmė įkalinta geisme, mechaniškumą.

„Ir aišku, aš taip pat išmokau nežiūrėti pornografijos“, – pabrėžė Mokytojas. Akivaizdu, jog jei jis taip pasakė, anksčiau ją žiūrėdavo. Mechaniškai ar kaip ten bebūtų, tačiau jis buvo to auka, ir jis teigia: „Aš išmokau nežiūrėti pornografijos, aš išmokau taip nežiūrėti į moterį. Ačiū Viešpačiui, mano Dievas padėjo man ir aš sunaikinau visus manyje tūnojusius geismo ego.“

Tai yra ilgas ir kantrybės reikalaujantis procesas. Tai nėra kažkas, ką galite išmokti per vieną savaitę ar mėnesį. Kiekviename iš mūsų tūno daugybė geidulingų ego, kuriuose įkalinta mūsų Esmė pasiduoda gamtos mechaniškumui. Jeigu kada nors stebėjote gyvūnų karalystę, kurioje mes gyvenome prieš patekdami į „intelektualių gyvūnų“ karalystę, jūs turėjot pastebėti kaip šunys visada uostinėja kales, kaip katinai uosto kačių lytinius organus. Visi gyvūnai elgiasi taip pat, tai yra instinktas. Taip elgtis gyvūnams yra natūralu, tačiau tai yra kolektyvinis paklusimas instinktų dėsniams.

Taigi mes turime transformuoti instinktą į intuiciją, o tam mes turime ugdyti savo valios jėgą. Kaip tik todėl mūsų moto yra thelema.

Mes turime ugdyti savo klausą, savo uoslę, skonį ir lytėjimą. Nepamirškite, jog valios jėga fiziniame kūne yra susijusi su lytėjimo pojūčiu, kadangi Esmė veikia per fizinį kūną, per lytėjimą. Todėl esminis darbas šiame fiziniame kūne yra seksualinė Transmutacija, nes fizinio kūno pojūčiai yra susiję su lytėjimu.

Supraskite, jog rega yra susijusi su valios jėga. Protas, mentalinis kūnas susijęs su klausos pojūčiu. Uoslė yra susijusi su emocijomis, astraliniu kūnu, o skonis susijęs su gyvybiniu kūnu.

Pats lytėjimas yra tiesiogiai susijęs su fiziniu kūnu. Lytiniai organai yra patys jautriausi organai, susieti su lytėjimo pojūčiu, per kurį mes turime lavinti savo valios jėgą. Tai yra pradžia, pati pradžios esmė.

Tam tikros mokyklos ir organizacijos moko ugdyti save ir pasiekti savirealizaciją, tačiau jie nemoko tyrumo fizinėje plotmėje; taigi jie ne taip moko.

Dabar jūs suprasite, kodėl budistų Lamos visada turėtų būti skaistūs ir tyri.

Žinoma, iš pradžių krikščionybė irgi to mokė, tačiau dabar teliko Celibatas.

Visos religijos visuomet moko, kodėl ir kaip kontroliuoti savo seksualinę energiją. Vienas iš Kristaus arba Dievo valios simbolių fiziniame kūne yra falas erekcijos būsenoje. Yra daugybė Kristaus simbolių, tačiau šis yra vienas iš pačių akivaizdžiausių senovinių falinių simbolių.

Štai kodėl mes atrandame, jog pagoniškose religijose jie garbindavo falą erekcijos būsenoje. Kai jūs sugebate kontroliuoti savo fizinio kūno lytėjimo pojūtį, tai yra Dievo valia. Jūsų rankos visada susiję su lytėjimu.

Štai taip jūs esate susiję. Kai tarnaujate velniui, savo kūnui, idant patenkintumėte savo geismą, jūs naudojatės savo rankomis ir lytiniais organais. Masturbacija yra viena iš tų ydų, per kurias individas tampa mechaniškųjų gamtos jėgų vergu. Jo paties Esmė, jo paties Aš yra įkalinami piktojoje valioje, kuri tarnauja tik gamtos tikslams infradimensijose.

Štai kodėl pradžioje mūsų moto yra thelema ir tik su thelemos pagalba mes transmutuojame seksualinę energiją, taip sustiprindami savo valios jėgą. Energija, kuri kyla stuburu, yra valios jėga; ji yra elektroninė.

Ar jūs esate kada nors girdėję teiginių, kad sąmonė, valios jėga, yra elektroninės? Ar jūs kada girdėjote, kad seksualinė energija yra elektroninė? Ar girdėjote, kad Kundalini yra elektroninė, kad ji glūdi elektronuose? Mes privalome pažadinti tą energiją, kuri slypi elektronuose, ji yra Dieviškoji Motina, kuri taip pat yra ir valios jėga.

Taigi tai yra thelema, valios jėga. Ir vystydami tą valios jėgą stubure, mes sukuriame Elektroninius Kūnus ar Sauliškuosius Kūnus, kad galėtume vykdyti Dievo valią ar savyje turėti tą valios jėgos individualumą.

Taigi akivaizdu, kad kai mes susikuriame Astralinį Kūną, tai yra valios jėga astralinėje plotmėje ar, kaip mes sakome, sąmonė, nes tai yra sąmoninga valios jėga. Ji nėra mechaniška. Kai mes įgyjame Sauliškąjį Astralinį Kūną, mes turime Dievo valią astraliniame kūne. Kai susikuriame Saulės Mentalinį Kūną, mes turime Dievo valią mentaliniame kūne, kadangi Dievas, Monada, savo valios jėga kontroliuoja šiuos kūnus.

Todėl, kai mes pasiekiame viršūnę, t. y. Tiphereth, kas yra valia, tai ta valios jėga, susijusi su mūsų pačių Monados individualumu, būna jau išvystyta.

Ir todėl yra parašyta, kad kai pasiekiame tokį valios lygmenį, mes turime pasirinkti vieną iš dviejų kelių: Tiesų arba Spiralinį. Pasirinkimas yra mūsų valia: mes visiškai išsivystome ar savirealizuojame savo valios jėgą Spiraliniame kelyje arba Tiesiame kelyje.

Tiesusis kelias yra susijęs su aštuonlypiu Budos keliu. Pats Buda yra Monada, kuri turi ugdyti savo valios jėgą keliaudama aštuonialypiu keliu, dėka savo pačios valios, kuri yra Tiphereth, jo bodhisatva. Kai kas nors imasi žengti Tiesiuoju keliu, jis sulaukia papildomos pagalbos, šiuo atveju sakysime - papildomos valios jėgos. Visatos Thelema, kuri yra vadinama Kristumi, ta Thelema, kuri vykdo dangiškojo Dievo valią, įžengia į bodhisatvą tam, kad padėtų jam ugdyti savo valios stiprybę. Tai būtent ir yra Thelemos grožis, kadangi Kristus įžengia tik į Thelemą. Kodėl Kristus įžengia tik į Thelemą? Todėl, kad Kristus ir yra Thelema.

Dievo Sūnus [Kristus] vykdo Dievo valią, taigi jis įžengia konkrečiai į to dievo [Monados], kuris pasiekė Antrąjį Gimimą, kuris yra dukart-gimęs, valią ir kuris savo valia, po Astralinio, Mentalinio ir Priežastinio kūnų sukūrimo, jau parodė, jog yra geros valios žmogus, šlovė Dievui aukštybėse ir ramybė valingiems žmonėms Žemėje. Toji valios stiprybė, savaime suprantama, buvo išmėginama per lytinį aktą. Štai kodėl tam, kad pasiektume tuos lygmenis, mes turime transmutuoti savo seksualinę energiją.

Taip yra išbandoma valios jėga ir tas, kuris visada išmėgina valios stiprybę, yra Liuciferis, jis yra seksualinė stiprybė, galime sakyti – seksualinė valios jėga.

Ar jūs matote čia panašumą su thelemos simboliu? Ir todėl turime prisiminti save pačius, kadangi prisimindami save, mes prisimename savo valią. Ir todėl mes sakėme: „Kai mes patys save prisimename, mes ugdome savo valios stiprybę, nes mes ir esame ta valios stiprybė.“ Tačiau save prisiminti turime sąryšyje su Dievu, kadangi mes turime paklusti, mes turime vykdyti savo Monados valią, kad galėtume judėti toliau tobulėjimo procese.

Čia mes turime būti budrūs ir akyli, lyg sargybiniai karo metu. Mes ir dalyvaujame kare, tai karas prieš neištikimuosius, prieš netikinčiuosius. Tie, kurie netiki Dievo valia, yra geismas, pyktis, godumas, išdidumas, tinginystė, rajumas, baimė, Tuštybė ir visi tie defektai, kurių savyje turime apsčiai; jie ir yra neištikimieji, netikintieji, kuriuos turime sunaikinti.

Ir todėl mes turime būti budrūs, nes tie defektai veikia per mūsų pojūčius, maitinasi per mūsų protą. Mes turime keistis ir juos pašalinti, išmokyti savo sąmonę veikti pagal Dievo valią ir ją vykdyti, nes, jei save stebėsime, mes išvysime, jog nevykdome Dievo valios. Mes vykdome proto valią. Tai yra mechaniškumas, mūsų turimas mechaniškas protas. To išmokimas reiškia žinojimą, kaip panaudoti savo valios jėgą.

Dabar jūs suprasite, kodėl neįmanoma pasiekti meistriškumo, jei nesuprantame ir nesuvokiame savo valios stiprybės ryšium su savo pojūčiais, ryšium su savo protu.

Individas, kuris mano, jog vien tik prašydamas savo Dieviškosios Motinos: „Dieviškoji Motina, sunaikink šį geidulį, kuris manyje kyla“, yra pažengęs ir siekia savirealizacijos, yra neteisus. Šitaip jūs nieko nepasiekiate, nes jūsų valios jėga turi žinoti, kaip ji turi elgtis. Mechaniškumas yra mechaniškumas. Žinoma, jūs galite prašyti: „Dieviškoji Motina sunaikink šį ego“, tačiau kas iš to? Jei nėra suvokimo, tai kaip jūs vystysitės?

Faktas tas, kad jūsų valios stiprybė veikia ne taip, kaip turėtų, veikia kaip troškimas, nes mes esame susitapatinę su pasauliu. Tik tai suvokdami mes vykdysime Dievo valią. O tam, kad užbaigtume šią sudėtingą užduotį, mums yra reikalinga pagalba tų, kurie jau yra tai atlikę; jie yra Mokytojai, galintys mus instruktuoti.

Tačiau, jei kas nors teigia, kad jums nereikia medituoti norint išsiugdyti savo valios stiprybę, norint įgyti thelemą, jis paprasčiausiai meluoja.

Visi naudoja savo valią netinkamai. Todėl gnostikai yra vadinami thelemitais, nes jie nori vykdyti Dievo valią. Kokio Dievo? Mūsų pačių individualaus Dievo.

Ir jei Viešpats, toji energija, vadinama Kristumi, įžengia į mus, kad mums pagelbėtų, tai yra puiku! Mums reikia instruktažo, tačiau niekas negali vykdyti Dievo valios, jei savyje neatlieka transformacijos.

Štai kodėl mes mokomės ir turime mokytis apie Kristų, Praną, apie gamtą bei jėgas, nes iš pradžių besimokydami intelektualiai mes norime pritaikyti savo valią gamtoje ir suprasti, kaip galime tai padaryti.

Jei jūs nubusite, tuomet atrasite, kad ši informacija jau egzistuoja jūsų Monadoje ir tada jūs vystysitės.

Žinoma, egzistuoja daug individų, kurie ugdo savo valios jėgą, nenaikindami ego. Tai reiškia, jog jų Esmė yra įkalinta ego ir jie lavina valią, susijusią su infradimensijomis.

Išugdyti galias tam, kad mechaniškai įtakotumėte gamtą nėra sunku, nes jums nereikia nieko naikinti. Tačiau, netgi išvysčius tokias galias, jūs vis tiek keliaujate Pragaran, jūs keliaujate per devoliuciją ir būnate sunaikinti, nes ego priklauso pragarui.

Vienintelis kelias vykdyti Dievo valią bei panaudoti galią įtakoti gamtai yra leisti Monadai vykdyti savo valią per mus, tai ir yra jos valia.

Prisiminkite maldą Getsemanės sode, kai Jėzus, būdamas ant Yesod uolos, meldėsi savo Dievui sakydamas: „Tėve, jei tik įmanoma, paimk iš manęs šią kartėlio taurę.“ Taurė yra seksualinių Joni simbolis, kadangi, norėdami įgyvendinti Dievo valią, jūs turite įžengti į Devintąją Sferą. Štai kodėl jis esti ant uolos ir kalba apie kartėlio taurę, kuri reiškia transmutaciją ir proto kartėlį.

„Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip Tu!“ [Evangelija pagal Matą 26:39] Tėvo Valia turi būti įvykdyta. Jį įvykdoma per lytinį aktą, per transmutaciją; ar jūs tai suprantate, ar suvokiate tai?

Judas, kuris yra susijęs su lytinėmis liaukomis, ateina ir nužudo Jėzų, įduodamas jį Pilotui, Kajafui. Tačiau Jėzus niekada nesilenkia nei prieš Pilotą, nei prieš Kajafą. Jis klaupiasi tik prieš savo Dievą. Pilotas (intelektas) jo klausinėja ir Jėzus jam atsako, tačiau prieš jį nesiklaupia. Jėzus jam sako: „Tu neturėtum man jokios galios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių.“ [Evangelija pagal Joną 19:11] Jis vykdo tik savo Dievo valią. O Kajafas - piktoji valia - trokšta, kad Jėzus darytų stebuklus jo akivaizdoje. Tačiau Jėzus tampa tylus, nes jis puikiai žino, jog Kajafas, piktoji valia, nekenčia Dievo valios. Tai yra ego.

Ir jis keliauja prie kryžiaus, kur yra nukryžiuojamas, nes falo ir įsčių sukryžiavimas yra kelias į tų išdavikų, kuriuos nešiojamės savyje, sunaikinimą. Mes savyje turime Barabą, Pilotą, Kajafą, Judą, savo viduje turime visus, kurie šaukia: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus, ant kryžiaus.“ Jie egzistuoja ne išorėje, o viduje!

Štai taip mes turime nukryžiuoti save, kad visa tai sunaikintume, kad nužengtume į pragarą ir prisikeltume po trijų dienų, kas yra simboliška. Tai yra valios stiprybės reikalas, visas darbas yra thelema ir todėl mūsų moto yra thelema.

Ar turite klausimų?


Klausimas: Jeigu susikursiu Astralinį Kūną, ar aš įgysiu daugiau valios stiprybės astralinėje plotmėje nei fizinėje?

Atsakymas: Akivaizdu, kad kai turite fizinį kūną, jūs galite veikti per fizinį kūną, galite judėti ir lavinti savo valią fiziniame kūne. Akivaizdu, kad taip yra, tiesa?

Jūs einate, jeigu norite eiti, o kai nebenorite - sėdatės. Jūs galite pajudinti savo galvą net jei jūsų kūnas nėra sauliškas kūnas, tačiau tada jūs naudojatės savo individualumu. Jūs einate namo, į restoraną ar bet kur kitur, jūs judinate jį, nes tai yra jūsų valia. Tam, kad pajudintumėte jį, kad galėtumėte veikti, jums yra reikalinga valios jėga. Net jei tai yra piktoji valia, tai vis tiek yra valia.

Taigi, jei jūs turite Astralinį Saulės Kūną, akivaizdu, jog galite judėti, veikti astralinėje plotmėje, nes jūs turite individualųjį kūną, kuris geba tai daryti. Ir dėl to tai yra vadinama individualumu.

Dėl to, ar ego gali pasinaudoti Astraliniu Kūnu, tai atsakymas yra taip, kadangi jeigu ego sugeba pasinaudoti jūsų turimu fiziniu kūnu, jis lygiai taip pat gali pasinaudoti ir Astraliniu Kūnu, net jei jis yra sauliškasis. Lygiai taip pat ego gali pasinaudoti ir Mentaliniu Saulės Kūnu. Ir dėl to mes turime visuomet būti akyli ir budrūs, lyg sargybiniai karo metu. Ego visada yra šalimais ir nori įgyvendinti savo valią, kas yra piktoji valia.


Klausimas: Ką jūs galite pasakyti apie frazę „daryk ką nori“ ir plačiai skelbiamą idėją, jog Alisteris Kraulis yra pagrindinis thelemos mokytojas? 

Atsakymas: Na, Alisteris Kraulis tik padėjo doktrinai išsigimti. O dėl „daryk ką nori“, tai – akivaizdu, kad demonai daro ką nori, tačiau tai yra atvirkštinis kelias. Angelai vykdo Dievo valią, todėl jų lūpomis ši frazė skambėtų taip: „daryti taip, kaip nori TU“, tai turėtų būti Dievo valia.

Jei vykdote tik savo paties valią, tuomet kas gi jūs esat? Teisingai? Jei jūs esate ego ar manote esą ego, savo dienas baigsite kaip Alisteris Kraulis – rūkydami opiumą, vartodami haliucinogeninius grybus; jam taip darant, jo valia vystėsi, tačiau atvirkščiu būdu, kadangi „demonius est Deus inversus“. Tai reiškia, kad jo paties valia ėjo žemyn ir kuri, kaip jis pats sako, yra „žvėris 666“, jo ego.

Tačiau frazė „daryti, kaip nori Tu“ Thelemoje, imant ją teisingu aspektu, yra Dievo valios vykdymas, mūsų Monados valios vykdymas. Taip iš tikrųjų turėtų skambėti ši frazė.

Taigi ji gali būti pritaikoma abiem atvejais, kadangi norint būti demonu yra reikalinga thelema, kaip ir norint būti angelu; tai reiškia, jog mums reikalinga Esmė, nes be jos mes neįstengsime to suprasti.

Akivaizdu, kad Alisteris Kraulis išvystė savo piktąją valią, savo thelemą būdamas savo grupės vadovu. Jis vadovavosi savo piktąja valia, kuri ir buvo jo ego valia. Tam, kad išvystytume tikrąją valią, mes turime sunaikinti tą piktąją, kuri yra ego ir mechaniškumas.

Bet ją išvystyti turime ne tik fizinėje plotmėje, tačiau ir astralinėje, mentalinėje, priežastinėje, budinėje, dvasinėje bei kituose aukštesniuose lygmenyse, kol tapsite paramarthasatja; tokia yra Dievo valia.

Tikrasis thelemitas ir yra paramarthasatja, o atvirkštinis thelemitas yra „Alisteris Kraulis“.


Klausimas: Egzistuoja daug žmonių, kurie tiki vykdą savo Esybės valią netgi iki tiek, jog pradeda skleisti Gnosis ir moko. Kaip toks žmogus gali atskirti tikrąją Esybės valią ir savo paties valią?

Atsakymas: Na, jeigu jūs sekate Mokytojo Samael Aun Weor ir kitų Mokytojų, buvusių prieš jį ir ugdžiusių thelemą (valios stiprybę), darbais ir jeigu jūs teisingai mokote tų Mokytojų doktrinas (taip, kaip mokė jie), jūs akivaizdžiai padedate ir savaime suprantama lavinate thelemą. Tačiau mes negalime paneigti, jog iš pradžių visi gnostikai dirba su savo gnostišku ego.

Biblijoje yra istorija, kur pasakojama kaip Dovydas vykdė Dievo valią, tačiau vieną dieną jis pastebėjo besimaudančią moterį. Jos vardas buvo Batšeba (mes ją vadiname „Septynių Dukra“). Kas gi yra toji „Septynių Dukra“? Mes sakome, kad tai yra septynių gyvačių valios jėga, kabalos kalba tai reiškia Batšebą. Taigi Dovydas ją įsimylėjo, nors ji ir buvo ištekėjusi už kito vyro, vardu Urijas. Jis buvo vienas iš pagrindinių Dovydo kareivių. Taigi ką gi tai galėtų reikšti? Dalis jo ego vis dar buvo įkalinę ir susijungę su ta valios jėga, kuri jam reikalinga visa. Visa inicijuotojo valios jėga yra vadinama Ginevra, Amazone, Geburah. Tai ir yra valios jėga. Kai inicijuotasis susituokia su savo dangiškąja valios jėga, kuri yra Geburah, jis visiškai savirealizuojasi, jis tampa prisikėlusiu Mokytoju.

Tačiau Dovydo valia, jo paties dalis, yra susituokusi su jo ego dalimi - o kadangi Dovydas pats nori susijungti su savo valia - tai jis siunčia savo ego (Uriją) į mūšį, kuriame jis yra užmušamas.

Suprantama, tai yra ypač simboliška... Pradžioje gnostikas, turėdamas gnostiškąjį ego, tarnauja sau, jis moko, pasitelkdamas gnostiškąjį ego. Ar ir aš mokau su gnostišku ego? Galbūt. Tačiau vėliau mano Dievas irgi sunaikins mano gnostišką ego, nes jis yra Karalius Saliamonas ir jam reikia vesti gražiąją Šulamitą.

Klausimas: Anksčiau jūs minėjote gamtos jėgų šalininką. Gal galite smulkiau apie tai papasakoti? Kaip tai yra susiję su mumis ir kaip mes galime iškviesti gamtos jėgų šalininką astralinėje plotmėje?

Atsakymas: Jei jūs skaitėte gnostikų Bibliją („The Pistis Sophia“), joje Mokytojas rašo ir aiškina, kad Esybė turi daugybę dalių. Mes savo paskaitose teigiame: „Visos galimybės būti Dievu Kūrėju slypi Monadoje.“ Tai - Esybės dalys, kurios turi būti išvystytos. Dvylika apaštalų turi būti išvystyti mumyse, pats Jėzus mumyse turi būti išvystytas, kaip ir Mozė ar Jonas Krikštytojas. Suprantama, yra ir daugybė kitų Esybės dalių, kaip šiuo atveju elementalinis šalininkas, kuris yra sukaupęs visas žinias apie gamtos ritualus.

Todėl Mokytojas Samaelis savo knygoje apie mediciną aiškina, jog jei jūs nežinote augalo, kurį norite panaudoti kitų arba savęs gydymui, ritualo, jūs turite jį palaiminti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, turite palaiminti tą augalą Kether, Chokmah ir Binah vardu bei Tetragramatono vardu. Ir tada liepkite savo elementaliniam šalininkui ar, kitais žodžiais tariant, prašykite savo Monados: „Mano Monada, Mano Dieve, aš maldauju Tavęs, prašau liepk tai savo dalelei, kuri yra gamtos jėgų šalininkas ir kuris žino visus gamtos ritualus, nes jei aš jau esu šiame lygmenyje, aš jau viso to išmokau. Jis tai žino, tačiau aš negaliu to prisiminti, nes aš vis dar nesu nubudęs. Taigi prašau įsakyk tai dalelei, kuri manyje yra gamtos jėgų šalininkas, kad jis atliktų to augalo ritualą ir kad aš padaryčiau tą ar aną.“ Ir tuomet per tą augalą jūs atliksite tai, ką turite atlikti. Gamtos jėgų šalininkas žino viską, kas siejasi su gamtos magija ir mes visi jį turime. Kol tie, kurie evoliucijos procese egzistuoja kaip gyvūnai, to tik mokosi, mes, būdami dabartiniame lygmenyje, jį jau turime. Tačiau, aišku, tai yra Dievo valios dalis, tai nėra dalis jūsų ego.


Klausimas: Tačiau, jei jūs prašote gamtos jėgų šalininko sunaikinti atitinkamus dalykus, kaip jūs suvoksite tą sunaikinimą?

Atsakymas: Tai būtų visai kita [Esybės] dalis ir tai neturi nieko bendra su suvokimu. Jūs prašote savo Dievo padaryti atitinkamą darbą, kurį Jis jau žino kaip atlikti dėka savo elementalinio (gamtos jėgų) šalininko, tačiau jūs negalite to prisiminti, nes tapote įkalinti prote, savajame ego. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų Dievas taip pat tai pamirš. Atminkite, jog jūsų Dievas, jūsų Monada, visuomet žino viską, kas yra susiję su šio lygmens evoliucija. Tai, kad mes esame praradę ryšį su savo Monada yra visiškai kitas dalykas. Ir dėl tos priežasties, kad esame praradę ryšį, mes turime melsti savo Monadą, kad ji duotų komandą elementalui. Tačiau, jei jau esame pasiekę savirealizaciją, mes galime iškviesti gamtos jėgų šalininką, jog jis padarytų vieną ar kitą dalyką. Kodėl? Todėl, kad mes jau pažįstame gamtos jėgų šalininką. Dabar jūs tik išgirdote, kad mes jį turime, tačiau jūs sąmoningai jo nesuvokiate, kadangi nesate nubudę.

Taigi, per suvokimą, per ego sunaikinimą, jūs pradedate vystytis ir sakote: „O, aš esu susijęs su šia gamtos dalimi“. Actekų kalboje tai yra vadinama jūsų „nahualiu“. Su tuo susijusi jūsų dalis teigia: „O, tavo nahualis yra jaguaras, tavo nahualis yra erelis.“ Na, kai jūs atrasite savo nahualį, ryšium su gyvūnų karalyste, tada jūs mokėsite dirbti su tomis jėgomis, kurios jau glūdi jumyse, tačiau dar nėra išvystytos. Kol kas jos dar įkalintos ego viduje.


Klausimas: Pirmajame knygos „The Dayspring of Youth“ skyriuje Mokytojas Morya rašė: „Taigi aukštesnėse mokyklose žodis „valia“ yra retai naudojamas.“ Kodėl taip yra?

Atsakymas: Na, aš nežinau kokiame kontekste Mokytojas Morya tai sako. Akivaizdu, visas darbas yra Thelema. Galbūt jie nenaudoja žodžio „valia“, pakeisdami jį kitu.


Klausimas: O galbūt taip yra todėl, kad aukštesnėse mokyklose jūs jau vykdote savo Dievo valią, taigi toks klausimas net ir nekyla, nes jūs su Dievu jau esate viena?

Atsakymas: Taip, kai jūs vykdote savo Dievo valią, jums nereikia valios išgirsti – jūs ją tiesiog vykdote.


Klausimas: Taigi nėra jokio atskyrimo, jūs jau esate viena su Dievu.

Klausimas: Kaip gnostikui studentui žinoti ar apsisaugoti, kad jis galėtų būti užtikrintas, jog elgiasi teisingai ar deramai vykdo valią?

Atsakymas: Jei tarp trejų smegenų nevyksta konfliktas, tuomet yra vykdoma Dievo valia. Teisinga mintis, teisingas jausmas, teisingas veiksmas ir yra Dievo valia.


Klausimas: Tačiau dauguma savo širdimis yra įsitikinę, jog elgiasi teisingai, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Kaip tą žinoti ir kaip tuo įsitikinti?

Atsakymas: Tai galima padaryti būtent per savęs stebėjimą, per meditaciją. Prieš darydami ką nors, ko pageidauja valia, arba bendraudami su kitais žmonėmis, jūs turite labai atsakingai medituoti. Turite suprasti ar tai, ką darote, tikrai yra jūsų pačių Esybės valia, nes kartais tai gali būti negatyvios emocijos; o mes žinome (suprantame ir suvokiame), kad negatyvios emocijos verčia mus meluoti ir atskiria nuo tiesos, kuri ir yra Dievas.


Klausimas: Kadangi jau kalbame apie tai, ką jūs pasakysite apie valios jėgą situacijoje iš knygos „Mystery of the Golden Blossom“, kai skyriuje „Išdavystė“ yra minimas studentas, kuris yra įsitikinęs, jog elgiasi teisingai?

Atsakymas: Na, taip įvyko dėl to, kad jis pasitikėjo savo ego. Štai kodėl daugybę kartų daugelyje paskaitų žmonės to manęs klausia ir aš atsakau: „Kai aš aiškiaregystės dėka savo viduje ar sapnuose ką nors regiu, aš turiu palaukti; aš niekada iš karto nepraveriu burnos – aš stebiu.“

Kaip jūs žinote, egzistuoja infrasąmoninga aiškiaregystė, nesąmoninga Aiškiaregystė, pasąmoninga aiškiaregystė – daugybė skirtingų rūšių – ir jei jūs atsakingai studijuosite doktriną, tai ir bus tas tikrasis kelias, kuris padės išvengti klaidų. Mokytojas tai paaiškino knygoje „Endocrinology and Criminology“; egzistuoja daugybė gnostikų, kurie atmeta galimybę pasinerti į žinias, nes jie teigia: „Visai nebūtina mokytis ar studijuoti per daug dalykų, visai nebūtina puikiai išmanyti Kabalą ar Alchemiją, pilnai pakanka tiesiog praktikuoti tris faktorius ir tiek.“

Tuo tarpu Mokytojas Samaelis moko mus įvairių dalykų, nes mes privalome mokytis, kad nepridarytume klaidų. Akivaizdu, kad minėtame „The Mystery of the Golden Blossom“ skyriuje Brutas, tame įsikūnijime, buvo bemokslis. Jis nemėgo skaityti ir pasitikėjo tik savo regėjimais. Jei jis būtų žinojęs tiek, kiek dabar žinome mes, jis būtų palaukęs, kad nepadarytų klaidos ir neteisingai neįvertintų Mokytojo. Mes visados turime suprasti, kad defektų, kuriuos pastebime kituose, mes patys turime apsčiai. Taigi mes neturime vaidinti Karmos Teisėjo ir ką nors kaltinti.

Jei mes norime pasitikėti savo regėjimais, savo pačių nuosprendžiais, darykime tai tik tuomet, kai ego bus visiškai sunaikintas. Iki tol niekada nepasitikėkite savo regėjimais. Studijuokite juos, analizuokite ir vadovaukitės jais, jei jie yra geri, tačiau laikykite liežuvį už dantų.

Tai buvo Bruto problema, jis turėjo ilgą liežuvį ir kai jis prasižiodavo, visada kaltindavo kitus. Tai yra problema.

Štai kodėl viena iš mago būtinųjų savybių yra tyla; žinojimas kaip kalbėti.


Klausimas: Ką jūs galite pasakyti apie patarimų, susijusių su valios stiprybe, davimą bei gavimą? Nemažai instruktorių duoda patarimus ir nurodo, ką daryti; pataria savo studentams, kaip elgtis. Tuo tarpu dauguma studentų siekia tų patarimų, nepasitikėdami savimi.

Atsakymas: Na, akivaizdu tai, kad kol nesame nubudę, mes ieškome patarimų. Mes trokštame išmintingų nuorodų, kad įvykdytume tai, ką darome. Tačiau mes visuomet turime analizuoti ką išgirstame ir turime pasikliauti savo vidiniu Dievu.

Teisinga mintis, teisingas jausmas, teisingas veiksmas.

Kartais instruktorius gali duoti patarimą, remdamasis išankstiniu nusistatymu arba savo paties pasiektu lygmeniu, o jeigu jūs nežinote kaip patarti, jūs galite suklysti. Pavyzdžiui, mano atveju, kai kas nors prašo mano patarimo, aš sakau: „Daryk taip ir taip, tačiau geriausia, ką gali padaryti – eik medituoti“. Ir jie klausia: „Kodėl jūs visada mums liepiate medituoti?“ Taip yra todėl, kad aš nenoru būti atsakingas už tai, ko jūs manęs klausiate. Medituokite ir darykite taip, kaip jums pataria jūsų vidinis Dievas, nes jei aš jums liepsiu vienaip ar kitaip elgtis, atsitiks taip, kaip atsitiko tuomet, kai dar Mokytoja Litelantes buvo gyva.

Vieną diena ji sulaukė skambučio ir tas žmogus tarė: „Mokytoja, aš palikau savo žmoną ir dabar aš esu vedęs kitą moterį. Aš noriu gauti jūsų palaiminimą, nes noriu eiti pirmyn“, ir jis pravirko. Taigi Mokytoja jam atsakė: „Gerai, eik pirmyn, jeigu tu manai, kad su šia moterimi rasi tikrąjį kelią, taip ir daryk. Pradėk!”

Praėjus keliems mėnesiams tas pats žmogus paskambino vėl: „O, Mokytoja, dėkoju jums už duotą patarimą, tačiau aš sugrįžau pas savo žmoną ir todėl...“. Ji tepasakė: „A, taip?“, – ir padėjo ragelį.

Tuomet tas pats žmogus paskambino dar kartą: „Ar kas nors nutiko telefonui?“

- Ne, aš tiesiog padėjau ragelį, aš nebenoriu su tavimi kalbėtis. Taškas.

Ir būtent taip nutinka su gnostikais. Jie ateina ir prašo patarimo, bet jei reikalai nesiklosto taip kaip jie tikisi, jie sako: „Jis man liepė taip daryti, taigi tai yra jo kaltė, o ne mano.“ Štai kaip veikia ego.

Todėl, kai kas nors ateina pas mane prašydamas patarimo, aš tiesiog pasakau, ką galiu ir priduriu: „Tačiau geriausias mano patarimas tau yra toks – medituok ir tu rasi visus atsakymus savyje, o tada elkis remdamasis jais.“ Mes visi turime ego ir įsiklausykite į tai – netgi dievai daro klaidas!


Klausimas: Manau, kad mes įgytume daugiau valios stiprybės jei tebūtų vienas dalykas, kurį turėtume atlikti per dieną, t. y. dirbti su vienu savo ego (tai būtų lyg nuolatinis darbas su savo geiduliais); man atrodo, kad geismas visuomet yra pagrindinis ego.

Atsakymas: Geismas kaip tik ir yra vadinamas gimtąja nuodėme, nes tai yra visų kitų nuodėmių ištakos, visų kitų ydų, glūdinčių mumyse, šaltinis. Kova su geismu yra viso darbo pradžia ir pabaiga.


Klausimas: Ar aš tada įgysiu daugiau valios stiprybės kovoti su pykčiu, nepasitikėjimu ar pavydu?

Atsakymas: Kai aš šia tema kalbėjau su pačiu Mokytoju Samaeliu, jis pasakė: „Akivaizdu, jog dienos bėgyje mumyse išlys ir pyktis, ir išdidumas, todėl medituokite apie tai, bet taip pat dirbkite su savo geismu. Rytojaus dieną galite susidurti su apsirijimu ir jūs turėsite su tuo dirbti, bet vėlgi Nepamirškite Savo Geismo!“ Toliau jis pasakė: „Po viso to, galbūt net sekančią dieną, jūsų išdidumą pamaitins kiti žmonės ar dar kas kitas, taigi medituokite apie tai, TAČIAU NEPAMIRŠKITE SAVO GEISMO!“ Aš atsakiau Mokytojui, kad suprantu visa tai, o Mokytojas pridūrė: „Kiekvieną dieną jūs turite dirbti su savo geismu, nes tai yra pagrindinė yda.“ Kodėl jis taip pasakė? Jis taip pasakė todėl, kad akivaizdžiai pats taip elgėsi. Taigi yra akivaizdu, jog tas lygmuo, ta painiava, kurioje esame, yra geismas.


Klausimas: Ką jūs manote apie tuos dievus ir elementalus, kurie gali būti išnaudojami turint blogus ketinimus?

Atsakymas: Elementalai gali būti išnaudojami, tačiau dievai - ne. Elementalai gali, nes tie, kas jais naudojasi gali žinoti, kaip panaudoti galią jiems valdyti. Pažvelkite, pavyzdžiui, šuo yra nuostabus elementalas. Jūs galite išmokyti jį draugiškai bendrauti su jūsų bičiuliais arba galite jį išmokyti žudyti, kadangi šuo tiesiog mokosi iš jūsų. Jei jūs jį mokote žudyti, jūs per jį išreiškiate savo valią, nes pats šuo nežino kaip tą daryti.


Klausimas: O kaip yra su augalų ritualais?

Atsakymas: Visiškai taip pat, elementalas paklūsta ir atlieka tai, ką turi atlikti, jei jūs žinote kaip jam vadovauti. Tačiau karma tenka jums o ne elementalui. Jei jūsų šuo ką nors sukandžios negyvai, į kalėjimą sėsite jūs, o ne jūsų šuo.


Klausimas: Ar tas pat galioja ir kai jūs mus to mokote?

Atsakymas: Būtent. Tas pats galioja ir kai jūs mokote kitus žmones. Štai kodėl mes, kadangi esame miegantys ir besivystantys, Thelemoje [Red.: t. y. Thelema Press organizacijoje] verčiame Mokytojo knygas, kadangi jis yra atsakingas už šią doktriną šioje Vandenio eroje. Jis yra Raudonasis Vandenio Eros Kristus. Taigi mes bendradarbiaujame su juo; jeigu jums tas nėra aišku, tuomet perskaitykite Mokytojo knygą „Christ Will“. Ir toje knygoje, kurią mes galiausiai atspausdinsime, yra parašyta apie valios jėgą, žinoma, Kristaus Valios jėgą, o ne apie piktąją valią.


Klausimas: Jei dešimt žmonių perskaitys tą pačią knygą, kiekvienas iš jų interpretuos ją savaip?

Atsakymas: Tai bus jų asmeninis reikalas, pagal tai, kokiame lygmenyje jie egzistuoja. Suprantate? Čia, žinoma, aš kalbu savo pačio lygmenyje apie tai, ką aš suprantu apie valios stiprybę. Akivaizdu, kad kiekvienas iš jūsų esate pasiekę skirtingą lygmenį, jūs turite tai suvokti savo lygmenyje. Tiesa? Kiekvienas iš jūsų, klausydamasis šios paskaitos, ją suvokiate skirtingais lygmenimis. Aš tai žinau.


Klausimas: Tačiau tada jūs turite perskaityti knygą 100 kartų ir kiekvieną kartą jūs galvosite. Man atrodo, kad kiekvieną kartą iš naujo skaitydami knygą, jūs kaskart įgysite vis kitokį supratimą. Vieną kartą perskaityti knygą nepakanka.

Iš auditorijos: Na, tai ir yra priežastis, kodėl jūs turite medituoti apie tai, ką skaitote. Medituodami apie tai jūs įgyjate suvokimą.

Iš auditorijos: Taip, tačiau aš nesu įsitikinęs, kad tam yra pabaiga. Iš jūsų kalbos galima suprasti, kad tam yra pabaiga, jūs medituojate ir kažkokiu būdu tam yra išbaigtumas.

Iš auditorijos: Tas išbaigtumas bus, kai jūs sudarysite viena su savo Esybe, o ne su savuoju ego. Toks yra tikslas.

Atsakymas: Klausykite įdėmiai. Tik paramarthasatjos visiškai supranta Dievo valios jėgą, tačiau dievai vis dar mokosi, jų yra daug Visatoje. Tačiau tie, kurie pasineria į Absoliutą, visiškai supranta valios jėgą. Jie vykdo Ain Sof valią ir štai kodėl jie įžengia į Ain.

Žinoma Visatoje valių yra daugybė, kadangi kiekvienas iš mūsų turi savo valią; mūsų pačių valia yra susijusi su mūsų misija, mūsų lygmeniu, mūsų Monada. Mes turime atrasti savo pačių Monados pašaukimą, kad galėtume vykdyti jos valią. Suprantate?

Joks instruktorius jums nepasakys, jog jūsų Monada yra tai ar tai. Tai nėra kažkas, ką instruktorius jums pasakys, tai jūs atrasite, įsitikinsite patys ir pagal tai veiksite.

Instruktorius gali prikalbėti jums daug dalykų, kurie siesis su jo paties regėjimais, kurie gali būti teisingi arba klaidingi. Taigi teisingas kelias būtų sekti savo paties vidiniu Dievu, savo paties vidiniu Guru, savo paties vidiniu Rabiu.

Kaip tik todėl Biblijoje žmogus kreipiasi į Jėzų sakydamas: „Teisingas Mokytojau“, nors pačioje Biblijoje yra parašyta „gerasis Mokytojau“, o tai nėra teisingas vertimas, kadangi gėris ir blogis yra priešpriešos. Tuomet Jėzus atsakė: „Kam vadini mane teisingu? Niekas nėra teisingas, tik Dievas“, t. y. tas, kuris vykdo teisingumą, vykdo teisingą valią.

Šitai tikrai turėtų būti Biblijoje ištaisyta, kadangi dabar ten sakoma „gerasis Mokytojau“, sakoma „kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik Dievas“. Dievas nėra geras, Jis yra teisingas. Gėris yra visai kas kita, tai yra blogio priešingybė, o Dievas yra anapus gėrio ir blogio.

Mes galime amžinai tęsti kalbą apie valios stiprybę, kadangi tai yra thelema, tai yra mūsų moto ir aš tikiuosi, kad jūs tai supratote:

„Tėve, jei tu nori, paimk nuo manęs šitą taurę;  tačiau ne mano, bet tavo valia (Thelema) tebūna įvykdyta.“ - Evangelija pagal Luką 22:42

„(Tėve), daryk, kaip nori Tu (Thelema), Tu esi ir būsi visas Įstatymas.“

O kas yra visas įstatymas?

„Jėzus jam tarė: „Tu mylėk Viešpatį savo Dievą visa savo širdimi ir visa savo siela, ir visu savo protu“. Šis yra pirmasis ir didis įsakymas. Ir antrasis panašus į jį: „Tu mylėk savo artimą kaip save patį (kas yra tavo Tėvas, tavo tikroji Savastis)“. Šitais dviem įsakymais remiasi visas įstatymas ir pranašai.“ - Evangelija pagal Matą 22: 37-40


Thelema


„Tam, kas žino, Žodis suteikia valios galią. Niekas jo neištarė, niekas jo neištars, išskyrus Tą, kuris Žodį įkūnys.“

 

Paimta iš gnosticteachings.org svetainės


 „Nelaidyk „taip“ ir „ne“  ant nežinių
 Ir, tarsi padas būtų  tau švininis,
 Ženk į teisybę lėtesniu  žingsniu.“


    - Dantė Aligjeris

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos