Teisingas vidinių būsenų suderinimas su išoriniais įvykiais reiškia žinojimą, kaip inteligentiškai gyventi...

Kiekvienas inteligentiškai išgyventas įvykis reikalauja jį atitinkančios specifinės vidinės būsenos...

Nepaisant to, kai žmonės permąsto savo gyvenimus, jie, nelaimei, galvoja, kad jų gyvenimas išimtinai susideda tik iš išorinių įvykių...

Vargšai žmonės! Jie mano, kad jeigu tas ar anas įvykis jiems niekada nebūtų nutikęs, jų gyvenimai būtų geresni...

Jie mano, jog sėkmė buvo jų pusėje, bet jie prarado galimybę būti laimingais...

Jie kremtasi to, ko neteko, verkšlena dėl to, ką paniekino; jie dejuoja prisimindami savo senas klaidas ir nelaimes...

Žmonės nenori suprasti, kad vegetavimas nėra gyvenimas ir kad gebėjimas sąmoningai egzistuoti išimtinai priklauso nuo sielos vidinių būsenų kokybės.

Žinoma, kad ir kokie būtų nuostabūs išoriniai gyvenimo įvykiai, jei tomis akimirkomis nebūsime tinkamoje vidinėje būsenoje, geriausios akimirkos gali atrodyti monotoniškos, varginančios ar paprasčiausiai nuobodžios...

Kas nors, kaip svarbaus įvykio, nerimastingai laukia vestuvių puotos. Bet gali nutikti taip, jog šis asmuo tuo konkrečiu momentu bus taip užsiėmęs, kad iš tikrųjų juo visiškai nesidžiaugs. Taigi tas vakaras jam taps sausas ir šaltas, kaip pagal protokolą.

Patirtis mus išmokė, kad ne kiekvienas, dalyvaujantis pokylyje ar vakarėlyje, iš tikrųjų tuo mėgaujasi.

Geriausi vakarėliai niekada neapsieina be nuobodžiaujančių asmenų, o patys žavingiausi muzikos kūriniai vienus daro laimingus, o kitus – pravirkdo.

Reta sutikti žmonių, kurie žino kaip sąmoningai sujungti išorinį įvykį su tinkama vidine būsena.

Labai gaila, kad žmonės nemoka sąmoningai gyventi – jie verkia, kai turėtų juoktis, o juokiasi, kai turėtų verkti.

Susitvardymas yra visai kas kita: išminčius gali būti laimingas, bet niekada pilnas nesveiko siautulio, liūdnas, bet niekada beviltiškas ir netekęs drąsos, ramus prievartos sūkuryje, susilaikantis orgijoje, tyras geismo apsupty ir t. t.

Melancholikai ir pesimistai galvoja tik apie blogąją gyvenimo pusę ir atvirai nebenori gyventi.

Kiekvieną dieną mes matome žmones, kurie yra ne tik nelaimingi, bet dar daugiau ir kas yra blogiau – jie apkartina ir kitų žmonių gyvenimus.

Tokie žmonės nepasikeistų, net jei kiekvieną dieną eitų iš vienos pasilinksminimo vietos į kitą, kadangi jie serga psichologine liga... Tokių žmonių vidinės būsenos yra aiškiai iškreiptos...

Vis dėlto šie žmonės save apibūdina teisingais, šventais, dorais, kilniais, paslaugiais, kankiniais, t. t.

Tai žmonės, kurie per daug save vertina, per daug save myli...

Tai individai, kuriems labai savęs gaila, kurie visada ieško būdų išsisukti nuo atsakomybės...

Šie žmonės yra pripratę prie žemesniųjų emocijų ir dėl šios priežasties jie kasdien kuria infražmogiškus psichinius elementus.

Nemalonūs įvykiai, tokie kaip sėkmės nusisukimas, vargas, skolos, problemos, t. t., išimtinai priklauso tiems asmenims, kurie nežino, kaip reikia gyventi...

Kiekvienas gali išsiugdyti turtingą Intelektualinę kultūrą, bet tik vienetai išmoksta teisingai gyventi...

Kai kažkas nori išorinius įvykius atskirti nuo vidinių sąmonės būsenų, tai aiškiai demonstruoja savo nesugebėjimą oriai egzistuoti.

Tie, kurie išmoksta išorinius įvykius sąmoningai derinti su vidinėmis būsenomis, žengia sėkmės keliu.

<<< Gyvenimas           Klaidingos būsenos >>>

__________________