Yra nepaprastai didelis kiekis straipsnių, knygų, internetinių puslapių ir kitokio tipo šaltinių rekomenduojančių masturbaciją tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems. Ekspertai vieningai palaiko masturbaciją. Tad kyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug žmonių vis dar jaučiasi nepatogiai kai paliečiama ši tema? Kodėl tiek daug žmonių vis dar jaučia kaltę ir gėdą dėl masturbavimosi? Kodėl masturbacija yra taip slepiama, jeigu „ekspertai“ sako, kad tai „yra gerai“. Galbūt taip yra dėl to, kad giliai savo širdyje jūs ir taip žinote, jog tai yra blogai, tik negalite suprasti kodėl.

Kaltė ir Gėda

Greičiausiai dauguma žmonių, kurie ieško internete informacijos apie masturbaciją, bando išspręsti vidinį konfliktą, kurį sukelia šis užsiėmimas. Nežiūrint to, kad palaikymas gaunamas iš tėvų, mokytojų, daktarų ir netgi kunigų, tas nepaliaujamai graužiantis kaltės jausmas (kuris verčia žmones slėpti ši poelgį) vis tiek neišnyksta, ir netgi po pačio masturbacijos veiksmo, gėdos ir apgailestavimo jausmai yra pirmieji aplankantys, dažnai netgi su pasižadėjimu daugiau to niekada nekartoti. Tačiau jau sekančią dieną geismas sugrįžta, o kartu su juo ir vidinis konfliktas. Ką daryti tokiu atveju?

Religiniai lyderiai retai kada sugeba padėti. Dažniausiai jie tyko tokių žmogaus jausmų tik tam, kad galėtų įpiršti savo dogmas. Kitaip tariant jie pasinaudoja kenčiančia žmogaus siela, kad atvestų žmogų į bažnyčią arba sustiprintu kaltės jausmą iš religinės pusės. Tačiau tai nei trupučio nepaliečia žmogaus turimo seksualinio konflikto problemos. Negana to, šventieji raštai yra tokie painūs ir neaiškūs, kad net pats kunigas nelabai supranta kas juose iš tiesų rašoma. Apmaudu, tačiau netgi nuoširdžiai religingas žmogus retai kada randa aiškų atsakymą savo religijoje apart „tikėk“ ir atgailauk.

Psichologai ir daktarai atmeta tokius jausmus kaip kaltę ir gėdą, teigdami, kad šie jausmai yra ne kas kita kaip neteisingas moralinių vertybių palikimas iš mūsų tėvų arba, kad tai yra pasąmonėje esantis psichologinis palikimas, kuris neturi jokios naudos. Tačiau atlikus paprastą analizę mes galime pastebėti, kad lygiai tie patys pojūčiai, kaip kaltė ir gėda, seka kitus veiksmus, tokius kaip vagystė ar melavimas. Ir joks ekspertas šiuo atveju nedrįstų nurašyti šių jausmų, kaip neturinčių pagrindo arba nereikalingų. Tai koks gi skirtumas? Galbūt toks, jog tariami ekspertai irgi masturbuojasi ir jokiais būdais nedrįstų pasakyti, kad tai, ką jie daro, yra negerai. Arba jie tiesiog saugo savo karjeras ir nedrįsta pasipriešinti „nusistovėjusioms medicininėms žinioms“.

Ką Mokslas ir Medicina Sako apie Masturbaciją

Jau keletą dešimtmečių mes girdime apie tai kaip daktarai ir mokslininkai atlieka tyrimus ir formuluoja „mokslines nuomones“ apie tariamą masturbacijos naudą, tačiau kiekvienu atveju jie nesugeba sudaryti rimtos kontrolinės grupės - grupės žmonių, kurie NEsimasturbuoja ir žino kaip Transmutuoti savo Seksualinę Energiją. Todėl akivaizdu, kad šiuolaikiniai daktarai, psichologai ir mokslininkai nesinaudoja moksline metodika, kuria jie turėtų vadovautis. Negana to, buvo atlikta tūkstančiai tyrimų ir studijų apie besimasturbuojančius asmenis, tačiau tik keli buvo apie tuos, kurie to nedaro; mūsų žiniomis nebuvo atliktas nei vienas tyrimas apie tuos, kurie nesimasturbuoja ir kurie žino kaip reikia transmutuoti savo seksualinę energiją.

Keisčiausia yra tai, kad daug daktarų ir psichologų pasiekė tokį lygį, jog leidžia sau teigti, kad susilaikymas nuo masturbacijos yra žalingas sveikatai ir gali sukelti rimtų psichologinių ir fizinių problemų. Kaip šie daktarai ar psichologai gali taip teigti, jei nei vienas iš jų negali to moksliškai pagrįsti. Ar tavo daktaras kada nors buvo atsisakęs įpročio masturbuotis ir dirbo su moksline transmutacija? Faktai, pagrįsti mokslinių įrodymų, sako, jog seksualinės energijos išsaugojimas yra naudingas tiek iš psichologinės, tiek iš fizinės pusės.

Štai ką apie susilaikymą savo knygoje „Science Discovers The Physiological Value Of Continence“ sako Dr. Raymondas Bernardas (Raymond W. Bernard):

„Šiuo metu plačioje visuomenėje ir tarp fiziologų yra paplitęs požiūris, kad tikėjimas fiziologinio susilaikymo vertingumu yra religinių prietarų ir mokslinio neišprusimo tamsiųjų amžių palikimas, kuris prieštarauja fiziologijos žinioms. Kai kurie pseudoseksologai panaudojo šią idėją savo komerciniams tikslams ir sukūrė žmonių protuose fobiją susilaikymui, kuris yra laikomas nervinių, protinių susirgimų priežastimi, taip pat pavojumi sveikatai apskritai. Remdamiesi šiuo tikėjimu, fiziologai ir psichoanalitikai žiūrėjo į susilaikymą kaip sukeliantį nervinius susirgimus jaunystėje ir rekomendavo jaunuoliams lankytis pas prostitutes, manydami, kad venerinių infekcijų rizika yra mažesnė blogybė, nei manomi susilaikymo pavojai.

Tačiau atidžiai skaitant, bet kuris nešališkas skaitytojas gali įsitikinti, jog aukščiau išdėstytas požiūris yra neteisingas ir kad susilaikymas pats savaime ne tik, kad niekada nebūna žalingas, bet ir yra labai naudingas. Kada individui, nepraktikuojančiam normalių seksualinių santykių kyla problemos, kaltas būna ne susilaikymas, bet neteisinga seksualinė saviraiška, pernelyg didelis naktinis sėklos išsiskyrimas ir panašiai. Turint omenį sėkloje esančių lecitino, cholesterolio, fosforo ir kitų nervinio ir smegenų audinio sudedamųjų dalių, akivaizdu, kad būtent nesusilaikymas, arba vertingų nervus maitinančių medžiagų praradimas, sukeliantis nepakankamą aprūpinimą, yra atsakingas už nervų sistemos ir smegenų sutrikusią veiklą. Susilaikymas niekada nebūna sutrikimų priežastis, priešingai nemoksliškam psichoanalitikų požiūriui.

Mes matėme, kad lytinių liaukų vidinės sekrecijos yra žmogaus fizinio ir protinio gyvybingumo pagrindas, ir lytiniai hormonai yra tiek išorinėse, tiek vidinėse liaukų sekrecijose. Daugelis šiems hormonams priskiriamų padarinių, kaip nustatėme, įvyksta dėl įsisavintos sėklos fiziologinio poveikio. Sėklos išsaugojimas reiškia lytinių hormonų išsaugojimą, dėl to padidėja energingumas. Kai tuo tarpu sėklos praradimas reiškia hormonų netekimą ir sumažėjusį gyvybingumą. Taip pat didelis šių hormonų trūkumas sukelia senėjimo požymius, kuriuos Voronovas (Voronoff) ir Steinachas (Steinach) stengėsi pristabdyti padidindami lytinių hormonų kiekį kraujyje.

Sėkla yra tirštas, sąveikoje - šarminis, baltyminis skystis, kuriame yra labai daug kalcio ir fosforo, taip pat lecitino, cholesterolio, albumino, nukleoproteinų, geležies, vitamino E ir t. t. Normalaus vyro ejakuliacijoje yra 226 milijonai spermatozoidų, kuriuose yra daug fosforinių riebalų (lecitino), cholesterolio (pagrindinio lytinių hormonų šaltinio), nukleoproteinų ir geležies. Sėklos uncija yra prilyginama šešiasdešimčiai uncijų kraujo, kuriame jinai sudaro dalį pačių vertingiausių sudedamųjų dalių, kiek tai liečia gyvybinę energiją. Dr. Frederikas Mak Kanas (Frederick McCann) pažymi: „Iš to kas žinoma, turėtų būti pripažįstama, kad sėklinis skystis turi potencines galimybes, pateisinančias antikinių rašytojų tikėjimą jos gyvybinėmis savybėmis.“

Sėkloje slypi didelės fiziologinės vertės substancijos, ypatingai smegenų ir nervų sistemos maitinime. Jei sėklos rezorbcija per moters lytinio trakto sienelę turi pagyvinančio efekto jos organizmui, tai lygiai toks pat efektas turėtų pasireikšti ir vyro kūne, kuriame sėkla susiformuoja ir būna išsaugoma. Ir atvirkščiai, sėklos netektis iš organizmo turėtų atimti gyvybingumą ir vertingas medžiagas, būtinas nervinio audinio maitinimui, tokias kaip lecitinas, kuris yra sėkmingai naudojamas terapiškai gydant neurasteniją, kurią sukelia per didelis seksualinis aktyvumas.

Tai ką dabar paminėsiu, yra dalis daugybės fiziologinių įrodymų, kurie demonstruoja susilaikymo vertingumą:

1. Egzistuoja nepaprastas cheminės struktūros panašumas tarp sėklos ir centrinės nervų sistemos, jos abi itin gausiai turi lecitino, cholesterolio ir fosforo junginių, kurie nurodo, kad sėklos išsiskyrimas pašalina iš kūno medžiagas, būtinas nervinių audinių maitinimui.
   
2. Per didelis savanoriškas sėklos netekimas (dėl masturbacijos, lytinio akto arba jo nutraukimo, kontraceptinės veiklos) veikia kenksmingai ir silpninančiai kūną ir protą.
   
3. Per didelis nesavanoriškas sėklos netekimas (dėl naktinių ar dieninių išsiliejimų, savaiminio sėklinio skysčio tekėjimas ir pan.) silpnina nervų sistemą ir gali sukelti neurasteniją.
   
4. Stebėjimais nustatyta, kad iš karto po orgazmo būna laikinai išsekinta nervų sistema ir pernelyg dažnas to kartojimas priveda prie chroniško nervų nusilpimo (seksualinė neurastenija).
   
5. Susilaikymas naudingas smegenims (dėl išsaugomo sėklos lecitino, kuris yra tikras maistas smegenims). Patys intelektualiausi genijai antikiniais ir dabartiniais laikais gyveno susilaikydami. Tai - Pitagoras, Aristotelis, Platonas, Leonardas da Vinčis, Spinoza, Niutonas, Kantas, Bethovenas, Herbertas Spenseris ir t. t.
6. Naujausi fiziologiniai įrodymai, nurodantys, kad sėklinis skystis turi didelės fiziologinės reikšmės medžiagų (tokių kaip - Poelio Sperminė (Poehl's Spermine), kuri yra nervus stimuliuojanti, lecitinas, cholesterinas, vitaminas E, vyriški seksualiniai hormonai ir t.t) patvirtina mintį, kad susilaikymas yra naudingas sveikatai, kaip ir prof. Brauno Sekardo (Brown-Sequard) eksperimentai su testiniais pagyvinančiais ekstraktais. Taip pat prof. Steinacho darbai apie atjaunėjimą, kai priverstinai sulaikoma sėkla užveržiant sėklidžių eferentinį kanalą.
7. Žymūs fiziologai, urologai, šlapimo ir lytinių ligų specialistai, neurologai, psichiatrai, seksologai, ginekologai ir endokrinologai patvirtina fiziologinę susilaikymo vertę. Tarp tokių autoritetų yra Molas (Moll), Kraepelinas (Kraepelin), Maršalas (Marshall), Lydstonas (Lydston), Talmėjus (Talmey) ir kiti.

Dr. Džonas Harvėjus Kelogas (John Harvey Kellogg) savo knygoje „Plain Facts for Old and Young“ aprašo sekančias masturbacijos pasekmes:

• Vyrams - uretros sudirgimas, padidėjusi prostata, šlapimo takų ligos, priapizmas, hemorojus, sėklidžių atrofija ar nykimas, varikocelė, naktiniai ir dieniniai išsiliejimai, spermatorėja, impotencija, silpnumas, dispepsija, širdies ligos, nervinės ligos, epilepsija.
• Moterims - leukorėja, šlapimo takų ligos, seksualinis šaltumas, pieno liaukų atrofija, lytinių organų niežėjimas, naktiniai išsiliejimai, isterija.

O apie pačią masturbaciją jis rašo taip:

„Jei draudžiami lytiniai santykiai yra bjauri nuodėmė, savęs suteršimas ar masturbacija yra dvejopai didesnis šlykštus nusižengimas. Kaip nuodėmė prieš gamtą, ji sau neturi nieko analogiško, išskyrus sodomiją (žr. Pradžios knygą 19:5, Teisėjų knygą 19:22). Tai yra pats pavojingiausias seksualinis piktnaudžiavimas, kadangi to praktikavimas pasklidęs plačiausiai. Ši yda yra lytinių organų sujaudinimas, sukeltas nenatūraliu būdu. Ji yra žinoma tokiais terminais kaip savęs suteršimas, savęs išniekinimas, masturbacija, onanizmas, savanoriška poliucija ir vienišųjų ar slaptoji yda. Ši yda yra ypač ekstensyvi, nes praktiškai nebėra jokių ribų piktnaudžiaujant ja. Jos dažnas kartojimas auką paverčia vergu ir praktiškai neatsispiriamai sužavi. Yda gali įsišaknyti ankstyvoje vaikystėje ir tęstis visą gyvenimą.

Nors ir nebuvo perspėtas, tačiau nusižengėlis tarsi instinktyviai žino, jog elgiasi labai negerai; savo praktiką jis atidžiai slepia. Vienumoje jis save suteršia ir savo paties ranka žlugdo visas savo perspektyvas tiek šiame, tiek pomirtiniame pasauliuose. Netgi būdamas rimtai perspėtas, jis dažnai ir toliau tęsia šią daugiau negu gyvulišką praktiką, apgalvotai atsisakydamas teisės į savo sveikatą ir laimę dėl akimirkos beprotiško gašlumo.


Keliantis Nerimą Ydos Paplitimas

Šis įprotis jokiu būdu nėra priskiriamas tik vaikinams, merginos irgi į tai įsitraukia, nors, tikimės, ne tokiu plačiu mastu kaip vaikinai, bent jau šioje šalyje. Rusų fiziologas, kurį citavo garsus medicinos profesorius iš Niujorko, teigia, jog šis įprotis yra visuotinis tarp Rusijos merginų. Atrodo neįtikėtina, kad toks teiginys būtų patikimas, tačiau mes nematėme nieko, kas jam prieštarautų. Labiau nei tikėtina, kad ši praktika visur yra vos ne visuotinė; tam pasiruošę pritarti netgi medikai. Daugelis jaunų žmonių, kurie turi priklausomybę šiai ydai, savo išpažintyse atskleidė, jog mokyklose, kur jie ir išmoko šios praktikos, tai yra visuotinis dalykas.

Dr. Gardneris (Gardner) apie šią ydą kalba taip: „[tai yra] Slapta priežastis to, kas iškreipia daugelio mūsų doriausiųjų ir geriausiųjų energijas ir demoralizuoja protus.“

<...>

Naktiniai Išsiliejimai

Sėklos emisijos miego metu, paprastai lydimos erotinių sapnų, yra žinomos kaip naktinės poliucijos ar išsiliejimai ir dažnai yra vadinami spermatorėja, nors ir egzistuoja šioks toks nesutarimas minėto termino vartojime. Tinkamiausiai jis yra vartojamas tada, kai taikomas visai simptomų grupei, kurie lydi nesavanorišką sėklos praradimą.

Besimastuorbuojantysis nieko nežino apie šią ligą, kol jis tęsia savo begėdišką praktiką; tačiau kai jis apsisprendžia pasitaisyti ir nustoja savanoriškai save teršti, tada jis nustebęs ir pasibaisėjęs atranda, jog tos pačios gašlios poliucijos vyksta miego metu, be jo savanoriško įsikišimo. Tada jis pradeda matyti kokią užsitraukė sau pragaištį. Tokie patys naktiniai netekimai tęsiasi, kartais netgi kelis kartus tą pačią naktį, sukeldami jam begalinę gėdą ir nusivylimą. Žmogus tikisi, kad tai pasibaigs savaime, bet jo viltys nepasiteisina. Negydant tai tikriausiai tęsis tol, kol jo pradėtas savanoriškas susižlugdymas bus užbaigtas.“

Mes sutinkame, kad vengimas masturbuotis galėtų būti kenksmingas, JEIGU taip pat yra vengiama seksualinės transmutacijos. Nesunku pastebėti, kad paprasčiausias seksualinės energijos sulaikymas yra nepaprastai kenksmingas protui. Užtenka tik žvilgteli į groteskiškus katalikų kunigų nusikaltimus viens prieš kitą ir prieš mažus vaikus. Jeigu kalbėti paprastai: seksualinė represija yra kenksminga. Tikrasis Tyrumas nėra represija, tai yra transformacija. Katalikų bažnyčia apie tai pamiršo prieš daugelį šimtmečių ir kaip tik todėl jie turėjo tiek daug problemų (įskaitant ir ispanų inkviziciją, kuri buvo paskatinta seksualinės represijos).

Kaip Atsikratyti Įpročio Masturbuotis

Galbūt paklausę savo kaltės ir gėdos jausmo jūs bandėte mesti šį įprotį, tačiau neišvengiamai prie jo sugrįždavote, kadangi seksualinė jėga yra tokia intensyvi ir jūs neturėjote kito pasirinkimo. Vis dėlto, alternatyva egzistuoja, tačiau jinai buvo išjuokta ir atmesta būtent taip vadinamų ekspertų, kurie slapta yra patys priklausomi nuo seksualinių ydų.

Mokslinė skaistybė yra senovinė išmintis, senesnė nei pačios piramidės. Visose religijose seksualinė skaistybė visada buvo būtinybė, siekiant aukštesniųjų žinių. Dėka masturbacijos yra išsekinamos gyvybinės kūno energijos, išsekinama endokrininė hormonų sistema bei kitos esminės sistemos. Iš smegenų ir širdies yra atimama pati gryniausia gyvybinė energija. (Mokslininkai to nežino, nes jie niekada nesivargino to patyrinėti) Tačiau tas žmogus, kuris susilaiko ir transformuoja savo seksualinę energiją, pagyvina visą savo būtį. Išsaugant seksualinę energiją ir ją transformuojant savyje, atsiveria visai kitas gyvenimo kelias.

Yra daug iškilių asmenų mūsų istorijoje, kurie žinojo ir praktikavo seksualinę transmutaciją, tai: Jėzus, Buda, Mozė, Henris Deividas Toro, Lao Dzė, Konfucijus, Ghandis, Dalai Lama, Šv. Paulius ir daugelis kitų. Tačiau svarbu teisingai suprasti - seksualinė transmutacija NĖRA sekso atsisakymas. Tai yra sveikas seksualumas.

Vienintelis kelias, kuriuo galima pilnai nusimesti šio žalingo įpročio naštą, yra gilus suvokimas priežasčių, skatinančių šį veiksmą. Paprasčiausias to vengimas nepaliečia pačios esmės - kodėl tai egzistuoja jūsų prote. Kita vertus, piktnaudžiavimas neveda link supratimo. Tam, kad suprastume, reikia mokėti matyti masturbaciją tokią, kokia ji iš tiesų yra. Tam reikalingas nuoširdumas ir daug drąsos.

* Daugiau informacijos: Kas yra transmutacija?
                                Seksualinės Energijos Transmutacija
                                Ilgo Gyvenimo Eliksyras

 

Paimta iš sacred-sex.org svetainės

__________________