Pirmas Puslapis

 Įžanginė Informacija
 Ego
 Kursai
 Ištraukos Iš Raštų
 Paskaitos
 Alchemija
 Meilės Erdvė
 Kiti Straipsniai
 Knygos
 Mantros
 Audio Paskaitos
 Gnostiškas Menas
 Naujienos
 Nuorodos
 Forumas


Septyni Kosmo-kūrėjai


Krikščioniška ezoterika mini septynias kuriančiąsias Dvasias priešais Avinėlio sostą. Taigi svarbu yra paaiškinti šį dalyką ir mesti visas kortas ant stalo.

Šie Septyni Kosmo-kūrėjai yra tie patys Dhjan Čohanai, kurie aiškiai atitinka hebrajų Elohimus.



Kosminė tvarka yra tokia:

  1. Mėnulis – regentas Gabrielius
  2. Merkurijus – regentas Rafaelis
  3. Venera – regentas Urielis
  4. Saulė – regentas Mykolas
  5. Marsas – regentas Samaelis
  6. Jupiteris – regentas Zaharielis
  7. Saturnas – regentas Orifielis

Neabejotina, jog Dhjaniai sėkmingai stebi kiekvieną iš Septynių Ciklų ir mūsų planetinės grandies Pagrindines Rases. Esant būtinybei, kiekvienas iš Septyneto išskleidžia savo pačio Žmogiškąją Sielą, kuri yra jo Bodhisatva.

Neginčijamai, kiekvienas iš Septyneto gali bet kur pasiųsti savo bodhisatvą. Asmeniškai, aš esu Samaelio, Penkto iš Septynių, bodhisatva ir kiekvienas ezoterikas žino, kad aš kentėjau daugiausiai. 

Mano tikroji Slaptoji Esybė yra Ozyris, Izidė, Horas, Iod-Heve, Dangaus Širdis pagal Majų Popol Vuh, Adomas Kadmonas, Brahma-Viraj, t. t.

Prieš išsiskleisdama į Dvejybę ir į Trejybę, mano tikroji slaptoji Esybė yra Pitagoro Monada, Unikali-Vienintelė, Budistų Aunad-Ad, Ain Suf, En Sof ar chaldėjų Pneuma-Eikon, t. t.

Tačiau, savo atžvilgiu, aš esu Slaptojo Viešpačio bodhisatva. Aš niekada nesigiriu esąs tobulas. Mano pareiga yra mokyti Penktosios Tiesos, Penktosios Evangelijos, Penktosios Vedos. Nebūtina, kaip daugelis tiki, laukti Penktojo Ciklo atėjimo tam, jog mano doktrina taptų žinoma.

Čia jūs turite mano doktriną. Taigi, kas girdi mano balsą ir seka jį, tą aš laikysiu išmintingu žmogumi, kuris pastatė savo namą ant gyvenimo uolos, ir potvyniai ir audros atėjo plakdamosi į namą; ir jis nenugriuvo: nes jis buvo pastatytas ant kieto pagrindo.

Tačiau tas, kas atmeta mano Žodį realiai gali būti palygintas su kvailu žmogumi, kuris pastatė savo namą ant smėlio, atplaukė upės ir audros atėjo plakdamosi į namą; ir namas su didžiuliu trenksmu nugriuvo į bedugnę: nes jis buvo pastatytas ne ant kieto pagrindo.

Aš niekada negalėčiau nuneigti, jog nebuvau su šia žemiška žmonija nuo pat kūrinijos aušros.

Mano Tėvas, esantis paslaptyje, yra tobulas, bet neabejotina, jog aš, jo bodhisatva negaliu didžiuotis jokiais tobulumais…

Aš nepadaryčiau nekuklumo nuodėmės, jei aiškiai teigčiau, jog buvau įvairių Mahamanvantarų (Kosminių Dienų) aušros ir sutemų liudininkas. Mano pareiga yra paliudyti tai ką aš mačiau ir girdėjau. Šiai žmonijai skubiai reikia teisingos orientacijos. 

Padmos ar Auksinio Lotoso Mahamanvantaros metu, Mėnuliškame Pasaulyje aš įvykdžiau labai panašią misiją į tą, kurią šiomis akimirkos atlieku šioje Žemės planetoje. Aš mokiau Seleniečius Penktosios Tiesos; tačiau akivaizdu, kad vieningais balsais ji buvo atmesta.

Pasekmė buvo mirtis ant kryžiaus. Kas tampa išgelbėtoju, tas miršta nukryžiuotas. Keli Seleniečiai priėmė Penktąją Evangeliją. Po sunkaus darbo jie pasiekė gilią Savirealizaciją ir transformavo save į Angelus.

Didžioje gyvenimo knygoje yra parašyta, kad tos Mėnulio Apokalipsės pabaigoje, nauja grupė priėmė doktriną. Taigi tiems, kurie atgailavo, buvo duota kita planetinė buveinė; ten jie dabar savirealizuojasi.

Bet kuris Mahatma, su savo Dangma Akimi, gali pats patikrinti, jog ta Seleniečių dauguma, kuri ankščiau pasisakė prieš Penktąją Evangeliją, dabar gyvena požeminiame pasaulyje. Jie transformavo save į tikrus liuciferius.

Mėnulio Grandies Septinto Ciklo pabaigoje, Dieviškosios Kibirkštys, Dieviškieji Žaibai pasinėrė į Absoliutą be jokios savirealizacijos, išskyrus kelias išimtis. Tai buvo Žmonės-Angelai, kurie iš tikrųjų priėmė Doktriną.

Kai nesėkmingos Dieviškosios Kibirkštys pasinėrė į Abstrakčios Absoliučios Erdvės nepasireiškusiąją šviesą, jos iš esmės apleido savo buvusias tamsiąsias asmenybes, kurios greitai puolė žemyn devoliucijos keliu…

Akivaizdu, kad tokios grėsmingos buvusios asmenybės ar liuciferiai toliau išsigimsta, keliaudamos atgal, leisdamosi į pragariškus pasaulius. Jos lėtai leidžiasi per gyvūnų, augalų ir mineralų lygmenis.

Tik Antroji Mirtis gali išlaisvinti šias sielas. Taigi galiausiai jos vėl gali pradėti kilimą nuo mineralų iki Žmogaus.


Tad yra visiškai klaidinga teigti, kad Mahamanvantaros pabaigoje, visos gyvos būtybės pasiekia  Paranishpana ar absoliutaus Tobulumo lygmenį.

“YON-GRUB”, esminis ištobulinimas niekada nėra evoliucionuojančios mechanikos pasekmė. Sąmonės Revoliucija yra visai kitas dalykas. Tačiau tai visiems yra nemalonus dalykas… Jūs tai žinote…

Jėzus, Didis Kabiras teigė:

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.” - Evangelija pagal Matą 16:24

Atsižadėti savęs reiškia pašalinti daugybinį „Aš“.

Paėmimas kryžiaus, kuris pats 100% yra fališkas, faktiškai pažymi seksualinį susijungimą, darbą Liepsnojančioje Vulkano Kalvėje su aiškiu tikslu – pasiekti Antrąjį Gimimą.

Sekti Artimąjį Kristų reiškia aukotis, būti pasiruošusiems atiduoti netgi paskutinį kraujo lašą už šią Kenčiančią žmoniją.

Taigi Mahamanvantaros pabaiga neapima visų būtybių vidinės savirealizacijos. Todėl, laikydamas ranką ant savo širdies, aš galiu jums pasakyti, kad labai sunku yra surasti savirealizaciją pasiekusių žmonių.

Mes, visi dvikojai žmonės esame daugiau ar mažiau demonai. Nustoti būti demonais, paversti save į kažką visai skirtingo, kito, yra kažkas, kas siejama su Paslaptimis.

Vis dėlto, kodėl žmonėms turėtų būti duodama kažkas, ko jie nenori; jei jie, dauguma, yra laimingi tokie kokie yra, jei jie nenori būti kitokie?

Taigi nei evoliucionuojanti mechanika, nei Mahamanvantaros prieblanda negalėtų priversti juos būti kitokiais. Esminis pasikeitimas, vidinė savirealizacija yra bauginančių ypatingų pastangų, kurios dedamos mūsų viduje ir išorėje čia ir dabar, rezultatas.

Esminio pasikeitimo, galutinės transformacijos pasiekimas galimas tik didžiulėmis savo pastangomis.

Būtų absurdiška netgi akimirkai manyti, jog gilus pasikeitimas, tikra vidinė savirealizacija galėtų būti nesąmoningo ir mechaniško kelio pasekmė, kaip mano Evoliucijos dogmos fanatikai.

Kol žmogus nepasieks Anupadakos lygmens, tol jam nebus įmanoma patirti Paranirvanos prigimties. Apie tikrą Paranirvanos prigimtį buvo viešai mokoma iki Yogacharya mokyklos laikų. Tačiau nuo tada ši doktrina buvo laikoma paslaptyje, nes akivaizdu, jog „racionalūs homunkulai“ nėra pasiruošę jos suvokti.

 

Ištrauka iš knygos „The Cosmic Teachings of a Lama“, pagal Samael Aun Weor

 


 „Kas juokiasi iš to, ko  nežino, yra neišmanėlis  einantis idiotiškumo  keliu.“ 

     - Viktoras Hugo

__________________

Kontaktai | Pirmas Puslapis | Naujienos