Tomas aiškina septintąją atgailą iš Psalmių Knygos XXIV

1. O Viešpatie, iki tavęs as pakėliau savo sielą, o mano Dieve.
2. Dėl tavęs aš apleidau save; neleisk man jausti apmaudo ir neleisk mano priešams iš manęs šaipytis.
3. Visi belaukiantys tavęs nejaus apmaudo; Tejaus apmaudą tie, kurie be priežasties daro neteisybę.
4. O Viešpatie, parodyk man tavuosius kelius ir išmokyk tavųjų takų.
5. Vesk mane tavosios tiesos keliu ir mokyk mane, nes tu esi mano Dievas ir mano Išganytojas; aš lauksiu tavęs visą dieną.
6. Pasigailėk, O Viešpatie, ir apdovanok savo malonėmis, priklausančioms amžinybei.
7. Neprisimink mano jaunystės ir Ignorancijos nuodėmių. Prisimink mane su neišsenkamu tavuoju gailestingumu, su tavuoju kilnumu, O Viešpatie.
8. Viešpats yra gailestingas ir nuoširdus; todėl jis nukreips nusidėjėlius į kelią.
9. Jis pasirūpins švelniaširdžiais teismo dieną ir išmokys juos savųjų kelių.
10. Tiems, kas ieško jo dorybės ir jo įsakymų, visi Viešpaties keliai yra malonė ir tiesa.
11. Dėl tavojo vardo, O Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes, jos tokios didelės.
12. Kas yra žmogus, kuris baiminasi Viešpaties? Jam jis sukurs įstatymus keliu, kurį jis pasirinko.
13. Jo sielos liks ištikimos geriems dalykams ir jo Sėkla paveldės žemę.

14. Viešpats yra stiprybė tiems, kurie jo baiminasi ir Viešpaties vardas jiems priklauso, kad jie sužinotų jo palikimą.
15. Mano akys visada pakeltos į Viešpatį, nes jis ištrauks mano kojas iš žabangų.
16. Pažiūrėk žemyn į mane ir būk gailestingas man, nes aš esu tik gimęs, esu vargšas.
17. Mano širdies sielvartas sustiprėjo, išgelbėk mane iš manojo skurdo.
18. Pažiūrėk į mano pažeminimą ir sielvartą, atleisk visas mano nuodėmes.
19. Pažiūrėk į mano priešus, kaip jų padaugėjo, jie nekentė manęs su neteisinga neapykanta.
20. Išsaugok mano sielą ir išgelbėk mane; neleisk man jausti apmaudo, nes aš tikiu tavimi.
21. Paprasti ir nuoširdūs susivienijo manyje, nes aš laukiau tavęs, O Viešpatie.
22. O Dieve, išvaduok Izraelį iš viso jo sielvarto.  

Mes turime pakelti Sielą iki Viešpaties.

Mes turime visiškai atsiduoti vidiniam išmintingam Dievui.

Priešai, kurie iš mūsų tyčiojasi, yra mūsų viduje.

Kas dirba su savimi laukdamas vidinio Viešpaties, tas nejaus apmaudo.

Akivaizdu, kad vidiniai priešai, kurie daro blogį, bus pasmerkti apmaudui.

Artimasis Viešpats parodys mums kelius ir takus.

Egzistuoja keturi keliai:

1. Tiesus Kelias.
2. Nirvanos Spiralinis Kelias.
3. Kelias tų, kurie yra atsiskyrę nuo Kosminio Scenarijaus, kurie nepasiekė Adepto lygmens.
4. Kelias tų, kuriems nepavyksta.

Tiesus Kelias yra pats nuostabiausias. Tačiau kančios yra didžiulės, taigi ir triumfas yra didesnis.

Spiraliniame Kelyje triumfas yra mažesnis, taigi ir kančios mažesnės. Nirvanos gyventojai retai reinkarnuojasi. Jie gyvena nesibaigiančioje laimėje; kai jie įsikūnija, jie žengia vieną žingsnį pirmyn ir sugrįžta į laimę.

Tie, kurie atsisako kosminės apraiškos, panyra visuotinėje Gyvybės Dvasioje, siekdami Ego sunaikinimo. Tačiau jie panyra nesusikūrę Aukštesniųjų Egzistencinių Esybės Kūnų. Vis dėlto, dalis atsisakiusių kosminės apraiškos, sugrįš į ateities Šeštosios Pagrindinės Rasės Aukso amžių. Tada jie įžengs į Paslaptis ir transformuos save į adeptus.

Ketvirtas kelias, tai tie, kuriems nepavyksta; kurie išnaudojo 3000 pasireiškimo ciklų ar periodų ir nepasiekė adepto lygmens. Kiekvienas pasireiškimo ciklas savyje turi procesą, kurio metu vyksta perėjimas per mineralų, augalų, gyvūnų ir humanoidų karalystes. Žmonių karalystėje kiekvienai Sielai yra suteikiama 108 gyvenimai.

Akivaizdu, kad kai 108 žmogaus gyvenimai kiekviename cikle baigiasi, tada ateina laikas leistis link pragariškų pasaulių, įžengti į devoliuciją iki ateis Antroji Mirtis. Pragaro pasauliai randasi Žemės viduje, nugrimzdusioje mineralų karalystėje.

Po Antrosios Mirties, Esmė vėl išnyra į paviršių. Tada jai prasideda nauji evoliucijos procesai, kurie kartojasi nuo pačio žemiausio laiptelio. Žemiausias laiptelis yra mineralų karalystė. 

Kiekvieną kartą ciklas yra pakartojamas per mineralų karalystę, jis vyksta aukštesniąja spirale, atsižvelgiant į gyvenimo spiralę. Gyvenime evoliucijos ir devoliucijos dėsniai sudaro visos Gamtos mechanišką ašį.

Tie, kuriems nepavyksta per 3000 pasireiškimo ciklų, pasineria į Didžios Šviesos vandenyną, tapę paprasčiausiais gamtos Elementalais. Taip atsitinka po to, kai jie pereina Antrąją Mirtį savo paskutiniame žmogaus gyvenime, iš 3000 tūkstančių ciklų ar periodų. Žinoma šie nevykėliai praranda visas galimybes.

Tačiau tokie elementalai, dėl išgyventos patirties, pažysta Gėrį ir Blogį. Jie neveltui užsitarnavo laimę patyrę begalinį skausmą, per kurį turėjo pereiti savo kelionėje per materiją.

Evoliucijos ir devoliucijos dėsniai neturi nieko bendro su Esybės Savirealizacija. Sąmonės Revoliucijos kelias yra Esybės savirealizacija; tai – Didžiojo Sukilimo kelias. Tik mūsų Slaptasis Dievas gali mums padėti patirti Tiesą. Gailestingumo malonė yra iš Kristaus ir ateina iš visos amžinybės.

Didis Gailestingasis gali pasigailėti mūsų ir padėti mums. Gailestingasis, kuris slypi mūsų Esybėje, moko slaptojo kelio. Artimasis Viešpats parodys kelią, jei mes esame dosnūs ir švelniaširdžiai. Mūsų siekiamos Vertybės ir įrodymai yra randami Viešpaties keliuose. Mums reikalingas atleidimas už mūsų nuodėmes, kurios nepaprastai didelės.

Vidinio, išmintingojo Viešpaties įstatymai yra tobuli ir jie turi būti sudaryti širdyje. Tačiau svarbu yra mylėti ir bijoti Viešpaties. Lamingas tas, kuris išlieka Šviesoje. Artimasis Viešpats yra visų Galių šaltinis. Viešpaties Vardas, Žodis mumyse, Esybės Esybė, yra tiems, kam jis priklauso. Tik kristifikuotiems žmonėms priklauso įkūnytas Žodis, Viešpaties Vardas.

Tik Viešpats išrauks mūsų pėdas iš pražūtingo Pragaro. Kiekvienas iš mūsų esame tik gimę ir vargšai; tik Viešpats gali mus išgelbėti. Tik Jis gali išlaisvinti mus iš vargų ir suteikti mums brangų balzamą, kad išgydyti savo skausmingas širdis.

Sielos priešų padaugėjo mumyse. Tik Artimasis Kristus gali išgelbėti mus ir ištraukti mus iš skausmo. Tik tas, kuris žino kaip būti nuoširdžiu, dirbti ir būti kantriu, gali būti išgelbėtas.

Tik Artimasis Viešpats gali išvaduoti Izraelį, kas reiškia, išlaisvinti visas nepriklausomas ir save suvokiančias dalis tolyn nuo viso sielvarto. Vis dėlto svarbu yra pašalinti psichinius Agregatus, prieš atvykstant į Aukščiausios Laimės uostą.

Ištrauka iš knygos “The Pistis Sophia Unveiled”, pagal Samael Aun Weor

__________________