| Autorius |
Žinutė |
Ugnis
Narys
|
# Atsiuntė: 19 Rugpjūčio 2009 23:07
Atsakyti
zinau,bet tiesiog manau,kad santykiuose svarbiausia besalygiskas pasitikejimas,o kadangi jo patirti as negaliu,tai nereikia man itin artimu santykiu vadinasi.
___________________ |
Gerda
Narys
|
# Atsiuntė: 25 Rugpjūčio 2009 20:20
Atsakyti
Gal kas nors galėtų daugiau papasakoti apie sielas dvynes- ar šių dviejų sielų vidinis tobulėjimas susijęs, ar gali nutikti taip , kad dvynės sielos skirtųsi amžiumi?
___________________ |
Admin
Administracija
|
# Atsiuntė: 6 Rugsėjo 2009 16:04 - Redagavo: Admin
Atsakyti
Autorius: Samael Aun Weor Pirma moteris, kurią vyras pažino Edene, yra jo dvynė siela. Sielos dvynės vis susitinka gyvenime iš gyvenimo. Kartu jos paliko Edeną ir kartu jos turi ten sugrįžti. Kai karma jas išskiria, jos kenčia nenusakomai. Tikra laimė santuokoje įmanoma tik tarp sielų dvynių. Jeigu santuoka įvyksta ne su siela dvyne, tada tai yra karminė santuoka ir žmogus kenčia neapsakomai.
Turbūt viskas yra įmanoma. Dažnai būna taip, kad širdimi jauti vieną ar kitą dalyką, tačiau to negali paaiškinti; taip ir čia, kol kas, iš gnosticizmo pusės, plačiau negalėčiau papasakoti apie šio tipo sielas.
Reikia pasakyti, jog egzistuoja keli sielų dvynių tipai. Sielos dvynės Monadoje yra Buddhi (Dvasinė Siela) ir Manas (Žmogiškoji Siela). Taip pat visi turi savo absoliučią priešingybę, kuri irgi yra vadinama dvyne siela. Anaelio, meilės angelo, priešingybė yra Lilita, tamsos ir neapykantos angelas.
___________________
Meilės ir Šviesos |
LiquidSoul
Narys
|
# Atsiuntė: 21 Rugsėjo 2009 10:49 - Redagavo: LiquidSoul
Atsakyti
___________________
dont walk on lillusion bridge its not exist / becouse u can fall into flames... |
precursor
Narys
|
# Atsiuntė: 15 Lapkričio 2009 14:23
Atsakyti
Meilė - tai viena didžiausių iliuzijų, kurias tik protas gali suteikti. Iliuzija, kuri kartais labai giliai(bet dažniausiai tik paviršutiniškai) slepia savanaudiškumo jausmą(Ego). Dirbu teisėsaugos institucijoje ir man tenka važinėt po įvairiausias Vilniaus apylinkes ir rajonus. Prisižiūriu visokiausių šeimų, pamatau visokių žmonių. Net atvažiavęs į svečius pas draugų šeimas, matau ne meilę, o prisirišimą, ištikimybę, kuri remiasi trapiu kaip kortu namelis saugumo jausmų. Tie kas pirmus kelis metus taria vienas kitam švelnius žodžius ir tarsi spinduliuoja meile, jau po metų trejų kolioja vienas kitą bjauriausiais žodžiais. Ir kai pamatai žmones žvelgiančius į pasaulį spindinčiomis akimis, jų protas būna arba praplautas ir paskendęs migloje arba jie dar būna visai jauni ir nepažinę gyvenimo.
Nusiraminimą ir tylos valandą meditacijai randu tik pabuvęs vienas gamtoje. Tačiau stebėdamas gamtą, ir visą Didžiosios Motinos kūrinyją, pamačiau, kad meilė ten taip pat paremta tokiu pat iliuziniu saugumo jausmu, už kurio slepiasi savanaudiškumas, kad ir labai gilus (instinktas pratęst savo giminę, rūšies tęstinumas, rūšies saugumas), bet vis tik Ego ir kad visi mes esam gamtos dalis, visi mes esame grobuonys, net ir žolėdžiai. Kurie siekia tik vieno - išgyvent, todėl sukūrė daugybė įstatymų ir taisyklių, moralės normų ir papročių, pasakų apie Rojų ir Pragarą, kad tik sudėliot visą savo veiklą taip, kad kuo ilgiau išgyvent ir mažiau bijot, jog netikėtai būsi sumedžiotas ar tiesiog pašalintas iš gyvenimo.
Didžiausia prasmė - tai savęs ir vienybės su pasauliu suvokimas. Esame Jo dalis - mažyčiai sraigteliai dideliame mechanizme, o elgiamės taip lyg būtume Dievai, kurie visą tą mechanizmą sukūrė, o dabar tiesiog aiškinasi kaip pavyko tokį netikėtą dalyką padaryti.
Todėl kalbėdami apie meilę, neapgaudinėkite save. Apmąstykite, o apmąstę suvokite, ką jūs iš tiesų mylite apart savęs ir savo gyvenimo?
Kai miršta žmogus, jūs verkiate ne dėl to, kad mirusiajam skaudu, jog baigėsi jo gyvenimas. Mirusiems neskauda. Jūs verkiate todėl, kad tas žmogus daugiau nebegalės būti jums naudingas. Juk kai miršta nusikaltėlis ar koks visuotinis priešas žudęs be gailesčio ir sąžinės graužaties tūkstančius žmonių, jūs juk neliejate ašarų, kad tam žmogui skaudu, jog jo gyvenimas baigėsi ir jis nebegalės pasitaisyti, būti jums bei kitiems naudingas. Jūs atvirkščiai - nusiraminate ir tampate laimingesni, kad viena grėsme jūsų gyvenimui tapo mažiau...
___________________
Žmogų nuodija ne tai kas patenką į jį pro burną, o tai kas iš jo pro ją išeina, - Jėzus. |
Admin
Administracija
|
# Atsiuntė: 15 Lapkričio 2009 15:55
Atsakyti
Autorius: precursor Ir kai pamatai žmones žvelgiančius į pasaulį spindinčiomis akimis, jų protas būna arba praplautas ir paskendęs migloje arba jie dar būna visai jauni ir nepažinę gyvenimo.
... arba tai tokie žmonės, kurių viduje šviesa spindi tamsoje, o tai yra sąmonė.
___________________
Meilės ir Šviesos |
precursor
Narys
|
# Atsiuntė: 15 Lapkričio 2009 20:43
Atsakyti
Na, tokių labai mažai - vienetai. Dalai Lamą teko gyvai matyti, tai galių pasakyt, kad jis vienas iš tų Šviesuolių.
___________________
Žmogų nuodija ne tai kas patenką į jį pro burną, o tai kas iš jo pro ją išeina, - Jėzus. |
Admin
Administracija
|
# Atsiuntė: 17 Lapkričio 2009 10:25
Atsakyti
Ne viskas jau taip blogai, yra kitokių individų ir tarp mūsų, paprastų žmonių. Tik reikia žinoti kaip ir kur žiūrėti; jei žiūrėsi iš tos jūsų minėtos pozicijos, tai gali susidaryti vienoks vaizdas, jei iš kitos - kitoks.
Tikras žmogus (HUMAN" = Hu" [dvelksmas, Dvasia] + manas" [protas]) yra viena su Dvasia, Esybe, Kūrėju. Mes, pasiekę intelektualių gyvūnų lygmenį, turime šansą iš savęs išvalyti gyvuliškus instinktus ir išlaisvinti viduje slypinčią Saulės šviesą, sąmonę. Tai yra procesas, ilgas laiko tarpas; šiame procese daugelis iš mūsų esame jau gana seniai, todėl vieni yra vienoje pakopoje, kiti - kitoje. Šis pasaulis yra kaip filtras, čia kiekvienas pasirenka savo tolimesnį kelią: aukštyn ar žemyn.
Yra individų, kurie tikrai dirba su savimi, kurie yra priešingybė jūsų paminėtam asmenų tipui, tačiau jie viešai nesiskelbia ir nesireklamuoja. Ir jų yra ne vienetai, tačiau jie lieka kaip ir nematomi; čia gaunasi kaip ir su negatyviais dalykais, kuriuos visi mato, akcentuoja, skelbia, nematydami to, kas yra visai šalia.
Visa tai turi ir ezoterinį aspektą, kai pradedantis su savimi dirbti individas iš pradžių turi būti pasislėpęs", kad jame gimstantis vidinis Kristus galėtų sustiprėti ir užaugti. Aišku visa tai yra labai subtilu, vidinis Erodas visada laukia kada galės pašalinti mažus užgimusius vaikelius.
___________________
Meilės ir Šviesos |
precursor
Narys
|
# Atsiuntė: 18 Lapkričio 2009 17:21
Atsakyti
Aš pats tik ne per seniausiai su šiuo dalyku - Meilė, mylėjimusi pradėjau rimčiau dirbt, tad dar kol kas esu toje barikadų pusėje(žemame lygmenyje), kur žmonės neišlenda iš tamsos ir iš savo vidinio iliuzijų pasaulio. O jei ir išlenda tai tik trumpam, kaip žibutės pavasariui atėjus.
Gal galima plačiau apie tai kas yra vidinis Erodas ir jo maži užgimę vaikeliai?
___________________
Žmogų nuodija ne tai kas patenką į jį pro burną, o tai kas iš jo pro ją išeina, - Jėzus. |
Admin
Administracija
|
# Atsiuntė: 18 Lapkričio 2009 19:42 - Redagavo: Admin
Atsakyti
Kaip mokoma Evangelijoje pagal Matą: 2, kad tas kas eina Keliu [Savęs-realizacijos Keliu] ir kuriame atitinkamu momentu užgimsta tyras vaikas, Jėzus [Ješua, kas reiškia vidinį Išgelbėtoją, Kristų] turi būti pasislėpęs", elgtis gudriai nesiskelbdamas visiems apie tai.
Erodas simbolizuoja negatyvų kiekvieno žmogaus proto aspektą, kuris yra piktasis karalius, norintis bet kokia kaina išlaikyti valdžią. Erodas yra ego, kurie siekia užgimusio vaiko, vidinio Išgelbėtojo mirties. Erodas gerai žino, kad jei Ješua sustiprės ir užaugs, jam [Erodui] reikės mirti ir tada pasirodys naujasis karalystės karalius - Kristus.
___________________
Meilės ir Šviesos |
