Jei karma neegzistuotų, neegzistuotų ir laisva valia. Vis dėl to, jeigu mūsų veiksmams nebūtų padarinių, visi mes amžiams būtume pavergti galingo ir žiauraus engėjo, kuris niekada neturėtų atsakyti už savo nusikaltimus. Laimei, priežastis ir pasekmė egzistuoja ir kiekvienas veiksmas autoriui atneša pasekmes. Be to, kai pasekmė išeikvojama, skola yra grąžinta. Jokia Kančia netrunka amžinai.

Karmos dėsnis nėra tam, kad „jus pričiuptų“. Įstatymas be pasigailėjimo yra tironija, o Dievas nėra nei žiaurus, nei neteisingas. Dievas yra tyra meilė ir išmintis. Kaip Dievas galėtų norėti, kad jūs amžinai kentėtumėte? Pragaras, kančia egzistuoja tol, kol egzistuoja skolos už kurias reikia sumokėti. Kai skola grąžinama, kančia baigiasi.

Taigi, kad ir kokia yra jūsų situacija ar kokia gili jūsų kančia, egzistuoja būdas tai išspręsti. Galia pakeisti savo karmą prasideda mumyse.

Kiekviena religija pasaulyje prasidėjo nuo studentų instruktavimo apie etiką, bet ne apie moralę. Šiandien dauguma religinių sistemų tapo tik moraliniais principais ar filosofija. Tačiau tikra etika nėra „moralė“.

Moralė keičiasi kartu su laiku ir kultūra. Elgesys, kuris yra moralus Šiaurės Amerikoje, nėra moralus Azijoje. Elgesys moralus Azijoje, nėra moralus Vakaruose. Taigi, moralė yra subjektyvus dalykas. Moralė nėra nei amžina, nei nekintanti, nei neklystanti. Moralė keičiasi kartu su laiku ir kultūra.

Etika, kita vertus, yra amžina. Tikra etika - sąmoninga etika - yra gamtos dėsniai. Pradžioje religijos atsirado iš sąmoningų žinių apie tuos etiškus dėsnius, net jeigu vėliau tos religijos degeneravo ir pasinėrė į moralines dogmas.

Judėjų-krikščionių tradicijose etika buvo susintetinta į Dekalogą - Dešimt Dievo Įsakymų. Tai – etika, formuluojama kaip „nežudyk“, „negeisk svetimo turto“, „nesvetimauk ir nesanguliauk“, „gerbk savo tėvą ir motiną“ ir t. t. Visi šie įsakymai turi etinį pagrindą. Dešimt Dievo Įsakymų nėra vienintelis etikos pateikimas žydų ar krikščionių tradicijose, tai yra tik jų supaprastinta sintezė.

Induizme egzistuoja platus supažindinimas su etika. Turbūt pats žinomiausias randamas Patandžalio jogos sutrose, kuriose apibendrinama Radža Joga. Pirmieji du Radža Jogos žingsniai yra Jama ir Nijama, kas yra etika ir nurodymų laikymasis. Jie nurodo ką reikėtų daryti, o ko ne.

Budizmas, islamas ir kiekviena kita dvasinė tradicija pristato platų etinių instrukcijų asortimentą, tačiau, nelaimei, mūsų dienomis žmonės ignoruoja etikos gaires arba jas tiktai gerbia, nebandydami pritaikyti, arba instrukcijas interpretuoja paraidžiui ir leidžia sau susikurti daugybę spragų; tai yra ypač paplitę tarp vadinamojo elito, pavyzdžiui dvasininkų ir ezoterinius mokymus bestudijuojančių studentų, kurie tiki, jog jie jau peržengė „pradinius“ savo tradicijų etapus. Štai kodėl mes galime rasti tiek daug klaidingos elgsenos tarp kiekvienos religijos pasekėjų, netgi iki tokio lygmens, kai žmonės žudo, prievartauja, vagia, meluoja ir tuo pat metu tvirtina, kad yra „religingi“.

Apskritai, religijų pasekėjams trūksta supratimo kodėl etika yra tokia svarbi.

Etika nėra tik mechaniški dėsniai, kuriuos kažkokia išorinė vyresnybė bando mums primesti. Etikos taisyklės, įsakymai ar įžadai turi ypač specifinę funkciją, kuri turi būti aiškiai suvokta; t.y: jeigu atlieki žalingus veiksmus, tu sukuri disharmoniją ne tik savo aplinkoje, bet ir savo Prote.

Tie, kurie vagia, kuria disharmoniją savo protuose. Jie tampa priklausomi nuo susijaudinimo atliekant tą veiksmą. Jie tampa priklausomi nuo baimės būti pagautam. Jie praranda pagarbą kitiems ir sau. Jiems nustoja rūpėti kiti žmonės ir kitus jie mato tik kaip taikinius, iš kurių galima vogti. Jie netgi pradeda kitų nekęsti ir vagia iš jų tam, kad juos nubaustų. Vagys tampa melagiais sau ir kitiems. Visa tai įaudrina protą.

Tas pats atsitinka su visais veiksmais, kurie prieštarauja etiškam elgesiui.

Tačiau, jeigu jūs laikotės „pasišventimų“ ar pozityvios elgsenos, jūs sukuriate teigiamą energiją ne tik savo aplinkoje, bet ir savo prote.

Radža Jogos Jamos ir Nijamos pakopų arba Mozės Įsakymų tikslas yra stabilizuoti mūsų psichiką tam, kad mes daugiau nebevibruotume tokiu dideliu kiekiu negatyvių emocijų. Pavyzdžiui, bet koks budistas, ar jis būtų pasaulietis, ar įšventintas vienuolis, visada priima penkis esminius įžadus:

• Nevogti

• Nežudyti

• Nemeluoti

• Nedaryti seksualinių nusižengimų

• Nevartoti jokių svaigalų

Kiekvienas iš šių veiksmų sukuria didžiulį energetinį sutrikdymą prote ir aplinkoje. Šitokie energetiniai sutrikdymai užkerta kelią proto tylai ir ramybei. Jie sutrikdo Sąmonę ir įkalina ją žalingose savybėse. Tokiose psichologinėse aplinkybėse tampa neįmanoma patirti mūsų tikrąją prigimtį - laisvą sąmonę. Sąmonė, apsvaigusi nuo alkoholio arba narkotikų, gali suvokti tik per šių chemikalų poveikį, taigi tikrovės ji aiškiai matyti negali. Tas, kas meluoja, yra veikiamas energetinių melo padarinių, tokie žmonės slepia tiesą nuo kitų ir patys negali matyti tiesos. Kiekvienas iš šių veiksmų sukuria stiprius energetinius sutrikdymus.

Jeigu stebite save, jūs puikiai matote kaip tai tikra. Kai stipri negatyvi emocija, tokia kaip pyktis ar gašlumas, jus „sugriebia“, jūs negalite atsipalaiduoti, jūsų protas tampa neramus, jūs tampate labai susijaudinęs. Tas susijaudinimas yra būtent tai, kas neleidžia mums matyti tiesos. Kai labai supykstame, mes viską matome tik per pyktį. Tas pyktis modifikuoja viską, ką mes suvokiame. Mes norime tik to, ko nori tas pyktis. Užėjus pykčio priepuoliui mes net galime nutraukti santuoką, mesti darbą ar sugriauti savo socialinį statusą. Pyktis yra visiškai neracionalus ir pavojingas. Štai ką pyktis mums daro: jis verčia mus naikinti ir savo ruožtu naikina mus. Taip yra ir su kiekviena kita negatyvia savybe: gašlumu, pavydu, apsirijimu, godumu, baime, tinginyste ir t. t. Pasitelkdami sąmoningą etiką mes stengiamės šias savybes suvaldyti ir pašalinti.

„Kaip ir nuryti nuodai, net mažos nuodėmės padarymas sukuria didžiulę baimę ir siaubingą nuopuolį jūsų gyvenimuose ateityje.

Kaip grūdai subręsta į derlių, taip net ir mažo nuopelno [iš dorybingo veiksmo] sukūrimas veda link didžiulio džiaugsmo jūsų gyvenimuose ateityje, o taip pat tai yra be galo prasminga.“

- Udana-varga (Collection of Indicative Verses)

Vienas budistų šventraštis pasakoja kaip Nagų karalius atėjo pas Budą su klausimais ir Buda jam atsakė:

„Nagų valdove, viena vienintelė Bodhisatvų praktika tinkamai sustabdo atgimimą žemesniosiose karalystėse. Kas tai per praktika? Tai - gebėjimas įžvelgti kas yra dora. Tu turi galvoti: „Ar aš esu ištikimas? Kaip aš praleidžiu dieną ir naktį?“

- Sagara-naga-raja-pariprccha (Questions of the Naga Kings of the Ocean)

Ši vienintelė perspektyva arba požiūris gali jus nuvesti per visą Kelią į pilną savo tikrosios prigimties išvystymą. Taigi, kiekvieną akimirką jūs turite užduoti sau klausimą: „Ar aš esu atsidavęs/ištikimas?“ Norėdami tai padaryti, pirmiausia jūs turite akimirka iš akimirkos sąmoningai save suvokti. Iškelkite šį klausimą kai esate gundomi geismo, išdidumo ar baimės. „Ar aš esu ištikimas?“

Kas visų pirma yra tas „aš“? Ir, antra, ką tai reiškia būti ištikimu? Būti ištikimu kam? Ar jūs esate ištikimas savo Dieviškajai Esybei, ištikimas savo Slaptajam, ištikimas savo Dieviškajai Motinai ar Tėvui?

Šis klausinėjimas atskleidžia, kad mūsų dvasinio darbo pradžia ir pabaiga yra tokia pati – viso mūsų dvasinio Kelio metu mes turime save tyrinėti: „Ar aš esu ištikimas? Kaip aš praleidžiu dieną ir naktį? Ką aš darau su savo protu ir kūnu?.“ Šis klausimas turi būti nuolat užduodamas. Tačiau kad šis klausimas atneštų vaisių, mums reikia turėti gerą supratimą apie šiuos pagrindinius Kelio aspektus. Mums reikia žinoti, kaip atsakyti į klausimą: „Ar aš esu ištikimas? Kas esu „aš“?" Mes turime gebėti į tai atsakyti. Kad atsakytume, mes akimirka iš akimirkos turime busti ir keisti savo elgesį.

Ištrauka iš knygos „Karma is Negotiable“, pagal Nikias Annas

__________________