Daug kas yra pasakyta apie artėjantį trečią pasaulinį karą, kuris - be jokių abejonių - bus atominis. Praeityje vyko reikšmingi politiniai įvykiai, tokie kaip Kubos atveju, bet, nepaisant to, trečiasis pasaulinis karas neįvyko; tačiau žmonija, su nenusakomu siaubu, laukia šios bauginančios katastrofos, kurią, kaip mes žinome, jie numano esant neišvengiama. Kad ir labai keista, nepaisant šaltojo karo ir kitų svarbių politinių įvykių, trečiasis pasaulinis karas dar tik įvyks. Vargšai žmonės tebelaukia bauginančio atominio karo, daugelis netgi jo trokšta; taigi tokia yra žmonija.

Iš tikrųjų atsitinka taip, jog realiai karai niekada nevyko dėl ideologijų; karai visada vyko dėl komercinių dalykų. Masės, vidutinė klasė, nėra tie, kurie sumano karus; tai visada atlikdavo galingųjų ekonominės industrijos. Taigi karai vyksta dėl komercinių problemų. Taip, galingieji sumano karus. Skaudu matyti kaip vargšus gyventojus apgaudinėja galingųjų monopolinė grupė. Tie džentelmenai priverčia mases patikėti, jog jie turi kovoti dėl savo „gimtosios šalies, kuriai gresia pavojus“, dėl religijos, dėl demokratijos, dėl proletariato, t. t. Tokiu būdu suklaidintos masės keliauja į skerdyklą; štai ir viskas. Netgi viduramžių karai, kryžiaus žygiai, buvo karai dėl prieskonių prekybos; ir tai yra viskas. Galingos monopolinės grupuotės suklaidino mases, priversdamos jas patikėti, jog jie turėtų kovoti prieš maurus vaduojant Šventąjį Kapą, turėtų kovoti dėl Šventosios Žemės, dėl krikščionybės, t. t. Visa tai buvo apgaulė. To karo tikslas buvo prekyba prieskoniais, tuo metu Europos kapitalistai norėjo pasiekti visišką visų prieskonių rinkų kontrolę.

Antrasis pasaulinis karas irgi įvyko dėl komercinių dalykų. Hitleris savo žmones atvedė į karą dėl finansinių reikalų. Vokietijai reikėjo prasiveržti į tarptautinę prekybą; konkurencija rinkose buvo žiauri ir Hitleris, pilnas ambicijų, matė vien tik šį klaidingą smurto kelią savo pasauliniam užkariavimui. Iš esmės antrasis pasaulinis karas tebuvo pirmo pasaulinio karo pakartojimas.

Trečiasis pasaulinis karas dar neprasidėjo, nepaisant tokio didelio rimtų politinių įvykių skaičiaus, dėl to fakto, jog nei Jungtinės Valstijos, nei Europa nesugebėjo užpildyti visą Aziją, Europą, Afriką ir Ameriką savo prekėmis. Tos dvi didelės jėgos (Jungtinės Valstijos ir Europa) susikirto dėl skirtingų politinių ideologijų, tačiau jos dar nesusirėmė dėl komercinių dalykų, kadangi nei Jungtinės Valstijos, nei Europa vis dar negali užpildyti viso pasaulio rinkas. Atsižvelkime į tai, jog paklausą Azijoje vis dar negali patenkinti Rusija, nei Jungtinės Valstijos – t. y. kol kas dar nevyksta jokie komerciniai konfliktai. Supraskime, kad kai tokie konfliktai prasidės, trečiasis pasaulinis karas taps faktu. Tomis dienomis monopolinės grupuotės mases privers patikėti, jog jie turi kovoti už demokratiją, už laisvę, už komunizmą, už religiją, už tėvynę, kuri atsidūrė pavojuje, t. t. ir vargšė, apgauta liaudis neišvengiamai eis į karą.

Liūdna, bet taip karai vyko visada; milijonai žmonių miršta, kad praturtėtų keli. Taip, Žemės galingieji yra tie, kurie veda mases į karą. Gaila, bet tuos galinguosius sukuria tie patys gyventojai; jie yra masių egoizmo gyvas pasireiškimas.

Taip pat tikra tiesa, jog masės yra individo pratęsimas. Taigi blogis, egoizmas, karo šaknys slypi individo viduje; kol individas ir toliau išlieka egoistišku, su savo ambicijomis, neapykanta, godumu, tol masės irgi neišvengiamai tokios liks. Taigi liaudis kurs savo stiprius lyderius, jų galingas galvas, kurios juos, lyg galvijus, nuves į skerdyklą; štai ir viskas.

Todėl būtų absurdas norėti užbaigti karus, nesistengiant sunaikinti „Aš“. Kol egzistuos „aš“, tol visada bus karų.

Taika

Šiomis akimirkomis visi tie, kurie nori pasidaryti įžymūs, tampa taikos riteriais. Šiais laikais daugybė tūkstančių dolerių yra išleidžiama propagandai už taiką, lyg taika priklausytų nuo propagandos.

Daugelis trokšta gauti Nobelio taikos premiją. Daug milijonų dolerių yra išleidžiama taikos propagandai, tačiau trečiasis pasaulinis karas yra neišvengiamas, kaip mūsų mieli skaitytojai galiausiai tuo įsitikins.

Apgaudinėti save taikos propaganda yra absurdas. Kvaila manyti, kad tik organizacijos už taiką ir daugelis Nobelio taikos premijos paladinų sustabdys karo rykštę. 

Kol karo faktoriai ir toliau egzistuos individe, tol visada neišvengiamai vyks karai.

Visos nepuolimo sutartys yra bevertės, jei individe ir toliau egzistuoja visi karo veiksniai.

Masės eina į karą dėl neapykantos, egoizmo, žiaurumo, varžymosi ir godumo.

Trečiasis pasaulinis karas bus pasekmė antrojo, taip pat kaip antrasis buvo pirmojo pasekmė.

Sunkiai suvaldomas gobšumas, ekonominiai konfliktai, barbariška konkurencija ir neapykanta nuves žmoniją į trečią pasaulinį karą netgi jei milijonai dolerių yra skiriami propagandai už taiką, ir netgi jei Nobelio taikos premiją gaus daug paladinų.

Mes esame ant trečiojo didžiojo pasaulinio kataklizmo ribos.

Visos tautos įnirtingai ruošiasi trečiam pasauliniam karui nepaisant to, jog visur pasirodo taikos paladinai.

Propaganda už taiką, taikos meto organizacijos, taikos Nobelio premijos: „tuštybių tuštybė, viskas yra tuštybė“. 

Kol kiekviename asmenyje egzistuos karo faktoriai, tol neišvengiamai egzistuos karas.

Individualus žiaurumas tampa kolektyviniu žiaurumu; individuali neapykanta tampa bendra neapykanta; individualus egoizmas tampa kolektyviu egoizmu; individualus gobšumas tampa bendru gobšumu – taigi karas tampa įspūdinga tragedija, kurioje yra demonstruojamos mūsų žemesniosios aistros.

Kol individe egzistuos „aš“, tol karai tęsis.

Trečias pasaulinis karas bus baisesnis nei du buvę prieš tai, o blogiausia yra tai, jog šį kartą civilinė populiacija patirs daug daugiau kančių.

Trečiasis pasaulinis karas bus atominis ir tokio didelio atominių sprogimų skaičiaus pasekmė - pagal logišką seką - bus atomo suskaidymo grandininė reakcija.

Niekas negali išpranašauti datos, kada atomas - grandinine seka - bus nesulaikomai pabudintas. Vienintelis dalykas, kurį mes, nebijodami suklysti, galime patvirtinti yra tai, jog piktnaudžiavimas atomine energija, kaip pasekmes, gali sukelti atomo grandininį suskaidymą.

Kai tai įvyks, žemės drebėjimai ir cunamiai seks vienas kitą katastrofiškai. Tada miestai virs griuvėsiais lyg pilys iš kortų.

Trečiasis pasaulinis karas yra bauginantis ne tiktai dėl to fakto ir mirsiančių daugybės milijonų, bet kas yra blogiau – tam tikros jo atominės pasekmės bus jaučiamos dar tam tikrą laiką.

Nesuvaldoma atominė energija gali atnešti žemės drebėjimus ir bauginančias jūrų konvulsijas.

Atlantiečių kontinentą pribaigė atominė bomba, sukeldama Žemės ašių pasikeitimą; tada pasikeitė jūrų pagrindas ir Atlantida pasinėrė į vandenyno, kuris dabar pavadintas jos vardu, dugną.

Archajiškos tradicijos, pradingę šimtmečių bauginančioje tamsoje, patvirtina, jog Lemuriją irgi sunaikino atominė bomba.

Žemiškoji žmonija jau patyrė du didelius geologinius kataklizmus, kuriuos atnešė branduolinis karas.

Kai žinome praeitį, mes galime pranašauti ateitį nebijodami suklysti; praeitis tampa ateitimi dėl to fakto, kad laikas eina ratu.

Mes esame ant didžiulio kataklizmo slenksčio ir to nenorime suprasti; taigi tokie buvo ir atlantiečiai didžiosios katastrofos išvakarėse...

Mes nekuriame dogmų, mes tenorime supratimo ir tai yra viskas.

Mums reikia individo transformacijos; tik taip įmanoma pakeisti pasaulį.

Mums reikia pasikeitimo individo viduje; tik taip pasaulis galės keistis.

Ištrauka iš knygos „The Social Christ“, pagal Samael Aun Weor (1964)

__________________