Klausimas: Aš dirbu su savimi šalindamas Ego, bet norėčiau nuoširdžiai jūsų paklausti, kai praktiniame gyvenime ego iškyla iš vidaus - vienas, kitas, ir tada žmogus sutrinka... Su kuriuo defektu jis turėtų dirbti? Aš klausiu jūsų, prašau pasakykite, su kuriuo į paviršių iškilusiu defektu žmogus turėtų dirbti?

Gerbiamas Mokytojas Samael Aun Weor: Su kuriuo defektu tu dabar dirbi?

Klausimas: Aš bandžiau dirbti su savo geismo, pykčio ir Baimės ego Meditacijos metu; taip žmogus susipainioja.

G.M.: Bet su kuriuo defektu tu konkrečiai dirbi? Matau esi protingas žmogus ir akivaizdu, kad tu smulkiai apibūdinai savo psichologinį darbą.

Klausimas: Aš noriu dirbti su savo geismu.

G.M.: Gerai, tai yra pagrindinė nuodėmė ir žmogus dirba su ja visą savo gyvenimą, nes geismas yra pirminė nuodėmė, visų Defektų šaknis. Todėl, kiekvieną dieną reikia dirbti su geismu ir kartu su juo iškilusiu kitu defektu.

Aš turiu galvoje, kad dirbk su savo pykčiu, bet kartu ir su savo geismu; dirbk su savo pavydu, bet tęsk darbą su savo geismu; dirbk su savo išdidumu, bet niekada nepamiršk savo aistros ego, nes jis yra esminis.

Klausimas: Kitais žodžiais kalbant, per meditaciją viskas, ką žmogus prisimena apie psichologinį „aš“, turi buti suvokta?

G.M.: “Suvokti viską, ką žmogus prisimena apie „aš“? Man tai atrodo padrika, miglota, netikslu. Prašau pagalvokime tiksliai: kokį defektą tu pastebėjai praktiniame savo gyvenime? Nes jei tu budrus ir akylus pats sau (kaip budintis žvalgas per karą), tada tu esi suradęs kelis savo defektus.

Taigi kokį defektą tu pastebėjai dabar? Kokioje situacijoje buvai? Ar ištarei piktą žodį? Ar turėjai geismo impulsą? Koks buvo paskutinis defektas, kurį pastebėjai? Kokia buvo situacija? Ar viskas vyko tavo namuose ar bare? Kur tai įvyko? Kas tau atsitiko?

Klausimas: Aš pastebėjau pykčio ego.

G.M.: O! Pykčio ataka; man malonu, kad esi atviras. Nes ką reikia padaryti, yra akylai ir budriai gyventi (tarsi budintis žvalgas per karą). Taigi kur pasireiškė tas pyktis, kuriuo momentu? Ar gali atkurti tą situaciją? Ar įsivaizduoji tą akimirką, kai kentei tokį pyktį? Ar gali tai padaryti? Nes jei gali įsivaizduoti tokią situciją, t. y. kaip įvyko toks įvykis ir dabar meditacijos metu, mes dirbsime su šiuo ego. Mes medituosime remdamiesi konkrečiais faktais, mes nemedituosime remdamiesi miglotais, netvirtais faktais, ne!

Mes medituosime remdamiesi konkrečiais, aiškiais ir galutiniais faktais. Mes būsime 100% praktiški. Taigi tu turi atkurti tokį pykčio įvykį ir tada meditacijos metu turi dirbti su juo.

Klausimas: Mokytojau, kas atsitinka, kai duotu momentu žmogus pamato jį puolantį defektą, pvz.: pyktį, ir prašo Dieviškosios Motinos Kundalini pašalinti jį...?

G.M.: Iš ko prasidėjo tavo pyktis? Kada taip buvo? Kurioje gatvėje, kuriame name? Koks jo adresas? Man reikia faktų, neklausk manęs miglotų dalykų.

Klausimas: Gerai, konkrečiai tai atsitiko vakar, kai man buvo pykčio ataka, nes aš norėjau eiti ir išklausyti jūsų paskaitą. Bet didelis noras buvo užgautas viduje, nes mano žmonai skaudėjo galvą ir aš negalėjau eiti, aš buvau įsiutęs. Tačiau tuo momentu aš prašiau Dieviškosios Motinos Kundalini, aš apkaltinau šį ego, bet nežinau ar aš pasiekiau tuo ką nors; ar Dieviškoji Motina nukirto galvą tam defektui?

G.M.: Gerai, būkime daugiau praktiški. Tu supykai ant savo vargšės žmonos, bet ar tu žinai, kodėl tu supykai ant jos?

Klausimas: Nes dėl jos aš negalėjau dalyvauti jūsų paskaitoje.

G.M.: Taigi toks buvo motyvas... Dėl to pasireiškė pyktis, kad ji neišleido tavęs į mano paskaitą. Kas buvo įžeistas tavo viduje tą akimirką?

Klausimas: Mano išdidumas.

G.M.: Tada ten buvo 2 defektai: vienas - pykčio, kitas - išdidumo. Dabar tu turi konkrečiai ir praktiškai dirbti su šiais 2 psichologiniais „aš“ ir suvokti juos per meditaciją.

Ta peticija, kurią tu atlikai savo Dieviškąjai Motinai Kundalini tuo momentu, yra priimtina. Bet to nepakanka, viskas buvo atlikta skubos būdu. Ar tu jau apmąstei ta įvykį? Ar tu atkūrei tokią sceną?  Kiek valandų praleidai savo lovoje atsipalaidavęs, kad suvoktum tą įvykį? Ar gali pasakyti konkrečiai?

Ta peticija, kurią tu atlikai savo Dieviškąjai Motinai Kundalini tuo momentu, buvo atlikta skubos būdu; Mums reikia eiti daug giliau.

Vanduo, kuris teka drumzlinas, yra seklus vanduo. Mums reikia gilaus vandens. Purvo balos, kurios turi mažai gilumo, kurios yra kelio pakraštyje, yra išdžiovinamos Saulės šviesos ir jos tampa pūvančiomis pelkėmis. Tačiau gilūs vandenys, kuriuose gyvena Žuvys ir yra daugybė gyvybės, yra visai kitokie. Taigi mums reikia būti giliais.

Dar karta, kiek valandų tu meditavai atkurdamas tą sceną?

Klausimas: Aš pasilikau šį įvykį šiandienai, kad galėčiau pamedituoti apie jį su jumis.

(Kitų žmonių juokas iš salės)

G.M.: Tu esi labai juokingas. Gerai, dabar tu žinai. Mes medituosime ir dirbsime, kad galėtume pašalinti pyktį ir išdidumą.

Broli, esantis kambario kampe: kalbėk.

Klausimas: Aš norėčiau sužinoti apie Pagrindinį Psichologinį Bruožą.

G.M.: Taip, tai yra esmė. Esminis psichologinis bruožas. Nes, kai žmogus žino jį, jis dirba su juo ir tada ego pašalinimas tampa lengvesnis. Bet leiskit man pasakyti didžią tiesą: prieš pradėdami tyrinėti save, kad sužinotume savo esminį bruožą, reikia būti gana ilgai pradirbus šalinant savo psichologinius defektus - bent jau penkerius metus. Todėl, kad nėra lengva surasti savo esminį bruožą. Iš tikrųjų žmogus klaidingai suvokia savo pačio Asmenybę, jis mato ją per Fantaziją. Žmogus visada labai klysdamas galvoja apie save; kiti gali matyti mus geriau, nei mes patys save, nes žmogus turi visiškai kladingą bendrą suvokimą apie save. Jis negali rasti savo esminio bruožo, kol nepašalins iš saves nemažą procentą psichologinių agregatų. Štai todėl, kaip as suprantu, yra reikalinga dirbti su savimi bent 5 metus medituojant, kad būtų galima surasti savo esminį bruožą. Po to, mes galime leisti sau prabangą panaudoti retrospekcinę sistemą, kad galėtume ją pritaikyti tiek šiame gyvenime, tiek ir praeituose gyvenimuose. Tada su didžiu nustebimu mes galime pamatyti, kad vėl ir vėl darome tas pačias klaidas. Ir mes atrandame „aš“, atrandame „aš“, kuris yra raktas, kuris visose mūsų egzistencijose padarė blogiausias klaidas ir kuris visada yra nusakomas pagal nustatytą nusikaltimą; jis buvo visų mūsų ankstesnių egzistencijų varomoji ašis.

Bet akivaizdu, kad būtų galima praktikuoti šį retrospekcinį pratimą su tam tikru aiškumu, žmogui pirmiausiai reikia pašalinti daugelį „aš“. Jokiais būdais negalėčiau patikėti, kad kažkas galėtų atrasti savo esminį psichologinį bruožą, jei jis išmintingai nenaudojo retrospekcinės sistemos per meditaciją. Kad iš tikrųjų būtų galima panaudoti šią sistemą su aiškumu, mums taip pat reikia būti nuoširdžiais. Kai Sąmonė gausiai įterpiama į „aš“, tada nėra aiškumo. Tokiomis sąlygomis retrospekcinis pratimas tampa pradiniu arba netgi nerealiu ar klaidinančiu. Tokia yra mano koncepcija.

Klausimas: Ryte aš jaučiau tam tikrą reakciją, o po to kitą. Vėliau dar kitą, kuri yra susieta su kitu „aš“. Ar man medituoti apie vieną reakciją ar apie abi kartu?

G.M.: Tu turi atsidėti tiktai vienai meditacijos metu; atsidėti pirmai reakcijai. Vėliau atsidėsi ir kitai reakcijai. Bet dabar, per šią meditaciją, tu skirsi laiką dirbti tik su šiuo pirmu defektu.

Klausimas: Bet ar tas „aš“, kuris liko nesuvoktas per šią meditaciją, nepasidarys dar stipresnis?

G.M.: Tu turi palikti jį kitai meditacijai. Bet jei tu nenori, kad tas defektas sustiprėtų, nestiprink jo daugiau ir tu pamatysi, kad jis taps labai kaulėtas.

Klausimas: Mokytojau, Jūs mokėte mus, kad mes šalindami savo defektus, turime būti tikslūs ir laikytis savo veiksmų eilės tvarkos. Tačiau, yra kai kas, ko aš negaliu suprasti. Faktas, kad Jūs sakote, jog pastebėtas defektas turi buti suvoktas ir pašalintas; Aš suprantu, kad psichologinis „aš“ yra seka psichologiniame darbe. Todėl aš Jūsų ir klausiu, nes per dieną pasireiškia daugelis defektų žmoguje. Sakykime, kad iš ryto geismas turi galimybę, bet tada šis ego pasitraukia ir įeina išdidumo ego. Tada žmogus eina gatve ir transporto priemonė jus partrenks, ir pyktis iššoks iš jūsų vidaus. Taigi kaip matote, tai yra serijos faktų ir besitęsiantis defektų pasireiškimas. Todėl, aš manau, yra nesusipratimas ieškant esminio psichologinio bruožo. Kaip mes galime tai suprasti ir kaip tiksliai mes galime dirbti su tuo?

G.M.: Yra būtina turėti savo veiksmų eilės tvarką savo darbe. Žinoma, as sutinku, bet bet kokiu atveju, kai ateina naktis ir tavo kūnas atsipalaidavęs, tu pradėsi retrospekcinio pratimo praktiką praėjusiai dienai. Tada tu įsisvaizduosi, sudėliosi skirtingus dienos įvykius. Kai jie bus atkurti, sunumeruoti, tu tęsi psichologinį darbą. Pirmiausiai tu medituosi apie vieną įvykį, jam skirdamas bent jau 15 min. Tada 20 min. kitam įvykiui ir pusę valandos dar kitam. Viskas priklauso nuo įvykių sunkumo; taigi galima dirbti su jau suklasifikuotais įvykiais. Medituok naktį ramybėje ir atsižvelk į įvykių eilės tvarką.

Klausimas: O kaip su pašalinimu?

G.M.: Taip pat, tokia pačia seka; nes dirbant su vienu ar kitu įvykiu, įeina sekantys faktai: atradimas (pamatymas), nuosprendis (suvokimas) ir pašalinimas. Dėlto, jūs turite pritaikyti šiuos tris aspektus kiekvienam elementui (įvykiui).

• 1. Atradimas: kai jūs atrandate, pamatote defektą
• 2. Suvokimas: kai jūs suvokiate defektą meditacijos metu
• 3. Pašalinimas: su jūsų Dieviškosios Motinos Kundalini pagalba

Taip reikėtų dirbti, šalinti psichologinius defektus. Nes jei bandysi dirbti šalindamas vieną defektą po kito, pagalvok kaip viskas bus. Bus labai sunku, broli. Aš tau pabrėždamas pasakysiu arba tiesiog pakartosiu poeto Vergilijaus is Mantua frazę, iš jo poemos „Eneida“. Jis pasakė, kad net jei mes turėtume šimtą liežuvių ir plieninį gomurį, mes niekada neišvardintume visų savo defektų.

Jei tu ketini dirbti su defektu, kaip teigia Gurdžijevas, du mėnesius ir su kitu defektu tiek pat, ir jei defektų yra tūkstančiai, kada tu pašalinsi juos visus? Toliau, vienas defektas yra susietas su kitu defektu, labai retai būna pavienis defektas. Tu visada rasi, kad vienas defektas yra susietas su kitu, štai todėl reikia dirbti pritaikant veiksmų seką, kad tinkamai kasdien juos suklasifikuotum iki pat pergalės.

Klausimas: Mokytojau, Jūs kalbėjote apie netvarką Namuose. Mokytojas Gurdžijevas kalba apie tai taip pat, ir jis kalba apie vidinį lokajų ir apie dalį psichologinių „aš“, kuriems patinka šis darbas; ir apie kitus „aš“, kuriems nepatinka psichologinis darbas. Todėl, kad būtų galima suformuoti nuolatinį gravitacijos centrą (sąmonės centrą), kaip mums tai suprasti?

G.M.: Egzistuoja naudingi ego, tai yra tiesa. Bet yra beverčių ego taip pat. Yra geri ego, jų yra daug, tūkstančiai; kaip ir blogų ego. Žmogus turi pašalinti ir gerus, ir blogus ego, jis turi pašalinti naudingus ir nenaudingus ego.

Viena dieną mano draugas, kuris turi kelnių gamyklą Salvadoro šalyje, paklausė manęs: Mokytojau, jei aš pašalinsiu naudingus ego, kurie gamina kelnes gamykloje, tai kas tada tęs jų gamybą? Aš bankrutuosiu, mano gamykla bus uždaryta.

Nesijaudink, pasakiau savo draugui. Jei pašalinsi psichologinį „aš“, kuris gamina kelnes tavo gamykloje, viena tavo Esybės dalis, kuri atlieka tą darbą ir kuri turi pakankamai įgudžių visose meno srityse, perims valdymą iš ego. Ir ji tikrai gamins geresnes kelnes. Tada mano draugas buvo patenkintas ir tesė darbą.

Geri ego daro gerus darbus, bet jie nežino kaip geriau daryti gerus darbus; jie daro gėrį, kai neturėtų to daryti. Jie duoda išmaldą rūkančiam marichuaną, duoda išmaldą pijokams, kad jie ir toliau nusigertų. Jie netgi duoda išmaldą turtingam žmogui, kuris jos prašo ir t. t. Taigi geri ego nežino kaip daryti gerus darbus.

Galutinėje sintezėje mes tikrai turime kovoti su gėriu ir su blogiu; Galutinėje sintezėje mes turime pakilti virš Gėrio ir Blogio ir suvokti kosminio Teisingumo kardą.

Toliau, kas tai yra, ką mes vadiname geru? Būkime informuoti kas tai yra, ką mes vadiname geru ir blogu. Geras yra tai, kas yra savo tinkamoje vietoje. Blogas yra tai, kas yra ne savo tinkamoje vietoje. Pvz.: ugnis virtuvėje yra gera, ar ne? Bet kaip su unimi, kuri degina užuolaidas ar mus gyvus: kaip jums tai patiktų? Ar norėtumėte tapti liepsnojančiais deglais? Tikiu, kad nelabai.

Pažiūrėkime į vandenį. Čia, savo puodelyje, jis yra geras. Netgi virtuvėje, kad išplautume indus ir puodelius, jis yra geras. Ten, mažame fontane, vanduo yra geras. Bet kaip su vandeniu, kuris užlieja namo kambarius? Jis bus blogas, argi ne? Taigi gėris yra viskas, kas yra savo vietoje ir blogis yra viskas, kas nėra savo vietoje. Vertybė, kad ir kokia ji būtų šventa, jei ji yra ne savo vietoje, ji tampa blogiu.

Ar jūs norėtumėte, kad Gnostikų instruktoriai eitų ir skaitytų paskaitas bare?

Ar jūs, būdami Gnostikų instruktoriais, eitumėte į kekšių namus, ar norėtumėte eiti į bordelį mokyti Doktrinos? Ar jums tai patiktų? Manyčiau, nelabai. Ir jeigu jums patinka, aš nerekomenduoju to, nes tai jau būtų blogai. Be to, tai būtų absurdas.

Tie maži žodeliai “gėris” ir “blogis” išeina iš konteksto. Mes geriau sakytume “teisingas” ir “neteisingas”. Todėl svarbiausias dalykas gyvenime yra pašalinti psichologinius „aš“, nesvarbu ar jie geri, ar blogi. Štai kas yra svarbu.

Jei mes staiga pamatome „aš“, kuris duoda išmaldą rūkančiam marichuaną, jog jis galėtų toliau ją rūkyti, akivaizdu, kad mes atradome gerą „aš“, kurį reikia pašalinti; atradome geraširdišką, „gerą“ „aš“, kurį būtina sunaikinti į kosmoso dulkes. Ir jei mes pastebėsime „aš“, kuris norėjo būti mandagus su pukiais draugais ar giminėmis ir kuris geria ir geria, ką mes pasakysime? Kad mes geriame dėl draugystės ar kad šie žmonės yra nuolankūs, nes jie yra mano draugeliai, kurie padarė tą vakarėlį? Ir kodėl mes turėtume jų neapkesti? Todėl mes palaikome kompaniją savo draugeliui su mažomis taurelėmis, kol nusigeriame. Ar tai yra gėris, nes mes esame nuolankūs? Tai aiškiai yra geras „aš“, kurį reikia sunaikinti ir pašalinti. Todėl mes turime pašalinti pragaištingus ego ir taip pat kovoti su gėriu ir blogiu.

Klausimas: Mokytojau, Kaip yra su gnostišku ego? Ar jis geras ar blogas?

G.M.: Gerai, leiskite pasakyti jums tiesą. Šis klausimas tampa pikantišku, nes Gnostikų Judėjime nėra nei vieno žmogaus be gnotiško ego. Įdomus dalykas, kad toks ego turi būti taipogi pašalintas, turi likti tik Gnostiška sąmonė. Gnostiškas ego yra automatiškas ir mechaninis ego, jūs turite jį susmulkinti į kosmines dulkes. Jūs turite būti susipažinę su Doktrina, kad Gnosis vystytųsi jumyse, vadovaujantis žinojimo ir doktrinos įsitikinimu. Ir ne kaip aiškus mechaniškas, nesąmoningas veiksmas. Gnostiko sąmonė yra revoliucinė, maištaujanti ir siaubingai dieviška.

Klausimas: Mokytojau, ar įmanoma, kad Jūs mums padėtumėte ego pašalinimo darbe?

G.M.: Bet aš jums padedu! Argi aš jums nepaaiškinu to, kas yra esmė? Šis ego pašalinimo darbas yra kažkas labai labai asmeniško kiekvienam iš mūsų. Niekas kitas negali nueiti tavo kelio, tik tu pats gali eiti juo. Vienintelis dalykas, ką aš galiu padaryti, yra parodyti jums kelią ir duoti jums tikslius nurodymus; tai yra viskas.

Klausimas: Ar būtų gerai taikyti ego pašalinimo techniką meditacijos metu defektams, kurie pasireiškia mūsų sapnuose?

G.M.: Gaunu daugelį laiškų nuo žmonių, kuriems įvyksta naktinės poliucijos. Beveik visi prašo recepto, kaip būtų galima išsigydyti nuo šios bauginančios ligos ir aš visada atsakau, kad kol egzistuos poliucijų ego, egzistuos ir poliucijos.

Tarkime, kad šis asmuo sapnuoja liguistą sapną, ko pasekoje jam įvyksta naktinė poliucija. Ką daryti? Kai tik pabunda fiziškai, šis asmuo turi intesyviai dirbti su šiuo ego, kuris sukėlė tokią poliuciją. Ir jis turi prašyti savo Dieviškosios Motinos Kundalini Šakti, kad ji pašalintų šį defektą. Žmogus turi ir toliau dirbti su tuo ego ateityje. Bet jei kitą dieną įvyksta kita naktinė poliucija, tai yra dėlto, kad kitas geismo ego jį iššaukė. Taigi darbas turi būti kartojamas vėl ir vėl iki tada, kai vieną dieną visi tie ego tipai, susieti su poliucijomis, bus pašalinti. Tai yra vienintelis būdas būti išgydytam.

Paskaita „Questions About the Elimination of the Ego“, pagal Samael Aun Weor

__________________